Menstruacinis ciklas - tai sudėtingas ir nuolat besikeičiantis moters organizmo procesas, glaudžiai susijęs su reprodukcine sveikata. Nors reguliarios mėnesinės dažnai laikomos sveikatos rodikliu, neretai pasitaiko atvejų, kai gyvenimą apkartina menstruacinio ciklo sutrikimai. Tai gali turėti įtakos ne tik fizinei savijautai, bet ir psichologinei būklei bei, svarbiausia, reprodukcinei funkcijai, įskaitant pastojimo galimybes. Pasak Biofirst gydytojos akušerės-ginekologės Miglės Černiauskienės, tai yra sritis, kurioje gydytojai nuolat tęsia tyrinėjimus ir siekia kuo geriau ištirti moters organizme vykstančius procesus. Šiame straipsnyje gilinsimės į nereguliarių mėnesinių priežastis, jų poveikį pastojimui ir galimus sprendimus.
Menstruacinio Ciklo Pagrindai ir Nereguliarumo Samprata
Menstruacinis ciklas prasideda nuo pirmosios mėnesinių dienos ir baigiasi, prasidėjus kitoms mėnesinėms. Tai žymi kitą, naujo ciklo pradžią. Paprastai ciklas būna 28 dienų trukmės, tačiau kiekvienas organizmas unikalus, todėl, jeigu po 28 dienų mėnesinės neprasidėjo - tai nereiškia, kad mėnesinės vėluoja. Svarbu suprasti, kad mėnesinės nėra lyg laikrodžio mechanizmas, todėl priklausomai nuo mėnesio, menstruacijos gali kartotis kas 24 dienas, kartais netgi kas 21 arba 28 dienas, ir vis tiek būti laikomos reguliariomis.
Normalus mėnesinių ciklas yra 21-35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20-40 m. amžiaus moterų. Pirmieji 3-5 metai nuo mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 metų prieš menopauzę gali pasižymėti didesniu ciklo svyravimu. Jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios jų ciklas ir kraujavimo trukmė svyruoja, tai normalu.
Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21 - ą dieną) arba per retai (rečiau nei kas 35 - ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų. Taip pat rimta problema laikomas 14 ir daugiau dienų užlaikymas (kartais jis trunka iki 6 mėnesių). Iš kitos pusės, jei daug metų ciklas trukdavo 21-22 dieną, o tada staiga pailgėjo - tai irgi signalas nerimui.
Antroji - folikulinė fazė, kuriai prasidėjus - kraujavimas baigiasi. Ši fazė pasižymi padidėjusiu estrogeno kiekiu, kuris suteikia daugiau energijos, pagerėja nuotaika. Ketvirtoji - liuteininė fazė. Šioje fazėje estrogeno kiekis mažėja, o progesterono didėja. Tai gali sukelti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus, tokius, kaip: nuovargį, energijos trūkumą, dirglumą, pilvo pūtimą, galvos skausmą ir kt.
Priežastys, Lemiančios Nereguliarias Mėnesines ir Įtakojančios Pastojimą
Nereguliarios mėnesinės gali būti signalas, kad moters organizme vyksta pokyčiai arba yra patiriamas stresas įvairiose gyvenimo srityse (nuo asmeninio gyvenimo iki darbo/mokslų pokyčių). Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių gali būti daug ir įvairių, o tarp jų - tiek fizinės kilmės, tiek psichologinės kilmės negalavimai.
Hormoniniai sutrikimai:
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): Jei mėnesinės retos ir atlikus tyrimus yra patvirtinamas policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), tikėtina bus sunkiau pastoti dėl neaiškaus ovuliacijos laiko (kai kuriais atvejais ovuliacija gali iš viso nevykti). Kiaušidėse formuojasi cistos, kurios trukdo reguliariai ovuliacijai. Kiti simptomai - pagausėjęs plaukuotumas, svorio augimas, pleiskanos. Šis sindromas yra viena iš dažniausių nereguliarių mėnesinių ir nevaisingumo priežasčių.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai: Dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos (hipotiroidizmo), tačiau sutrikimai gali kilti ir dėl per didelio aktyvumo (hipertiroidizmo). Apie 40% moterų, turinčių skydliaukės ligas, skundžiasi nereguliariu mėnesinių ciklu. Priklausomai nuo skydliaukės ligų, mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.
- Perimenopauzė: Tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug apie 40 metus ir gali tęstis iki 10 metų. Menopauzės metu hormonų kiekiai mūsų organizme palaipsniui krenta, o tai neabejotinai veikia ir menstruacinį ciklą.
Gyvenimo būdo veiksniai:
- Svorio pokyčiai: Svorio pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir menstruacijų reguliarumui. Pavyzdžiui, susirgus anoreksija, organizme sutrinka hormonų gamyba/balansas, dėl to menstruacijos būna itin retos arba nevyksta. Per didelis kūno svoris taip pat turi neigiamos įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, menstruacijų metu yra pastebimas gausesnis kraujavimas. Staigus svorio kritimas, ypač dėl griežtų dietų ar iškrovos savaičių, gali būti mėnesinių dingimo priežastimi.
- Stresas ir įtampa: Stresas, o ypač itin didelis stresas bei įtampa, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą. Streso hormonas kortizolis tiesiogiai veikia mūsų lytinių hormonų estrogeno ir progesterono kiekius. Nors pavienės, nedidelės apimties studijos arba paneigia, arba pagrindžia šį ryšį, didelė dalis moterų patvirtina ryšį tarp streso ir sutrikusių mėnesinių. Dažniausiai tai yra laikina - stresui praėjus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime.
- Fizinis krūvis: Sakoma, kad sportas yra sveikata, tačiau ši taisyklė galioja tik tuomet, kai sportuojame su saiku. Per didelis fizinis krūvis, ypač jei moteris neišsimiega ar mažai valgo, gali slopinti ciklą.
Kitos priežastys:
- Ligos ir sveikatos būklės: Kai kurios kiaušidžių patologijos, gimdos miomos, polipai, mažojo dubens organų infekcijos, gimdos anomalijos arba dubens uždegiminės ligos gali lemti sutrikusį ciklą ir skausmingas mėnesines. Skausmingos mėnesinės gali būti endometriozės požymis, taip pat skausmingumas gali būti sąlygotas gimdos miomų, kartais dėl dubens uždegiminės ligos, gimdos kaklelio patologijų ir kt.
- Medikamentų vartojimas: Kai kurie vaistai gali veikti ciklą reguliuojančius hormonus, dėl vaistų poveikio mėnesinės gali vėluoti. Pavyzdžiui, kontraceptinės tabletės, nors ir skirtos ciklui reguliuoti, pradėjus jas vartoti, organizmui gali prireikti 2-3 mėnesių adaptacijai.
- Vaikystės ligos: Aukštas infekcinis indeksas vaikystėje, pavyzdžiui, raudonukė ir vėjaraupiai, taip pat gali "atlikti" savo darbą folikulams kiaušidėse ir tokiu atveju sutrikimai prasideda jau nuo pirmojo menstruacinio ciklo.
Nereguliarios Mėnesinės ir Pastojimo Galimybės
Moterims, kurių ciklas reguliarus, nesunku atsekti, kada įvyks ovuliacija, kad galėtų išvengti nepageidaujamo nėštumo, tačiau daugelio moterų ciklas yra nereguliarus, todėl sunkiau žinoti, kada prasidės mėnesinės ir ovuliacija. „Yra moterų, kurios man sako: „Man mėnesinės prasideda reguliariai kas 35 dienas“, tačiau daug dažniau girdime moteris sakant: „Aš niekada nežinau, kada man prasidės mėnesinės“, - sako Joshua Copel, Jeilio medicinos mokyklos akušerijos, ginekologijos ir reprodukcinių paslaugų profesorius.
„Viskas priklauso nuo laiko“, - sako Anna Childson, akušerė-ginekologė. - „Turi būti tinkamos aplinkybės, jog tai įvyktų.“
Vaisingumo Pikas ir Ovuliacija:Esate vaisingiausia tris dienas prieš ovuliaciją, ovuliacijos metu ir dvi ar tris dienas po jos. Kai įvyksta ovuliacija, jūsų reprodukcinė sistema per 12-24 valandas pašalina kiaušinėlį, jei jis nėra apvaisintas. Pastoti negalėsite maždaug iki kitos ovuliacijos. Pirmoji mėnesinių diena žymi jūsų ciklo pradžią, tačiau dauguma moterų ovuliuoja tik menstruacinio ciklo viduryje. Kita vertus, kiekvienos moters ciklas yra skirtingas, o tai reiškia, kad vaisingumo pikas gali įvykti anksčiau arba vėliau.
Jei per trumpą ciklą anksti ovuliuojate, galite pastoti menstruacijų metu. Pavyzdžiui, žmogui, kurio ciklas yra 24 dienos, ovuliacija gali prasidėti jau septintą dieną. Taigi, jei jūsų mėnesinės tęsiasi visą savaitę ir baigiasi septintą dieną ir tuo metu turite lytinius santykius, galite pastoti. Tikimybė, kad ovuliacija prasidės dar nesibaigus mėnesinėms, maža, bet įmanoma. 2013 metais atliktame žmogaus reprodukcijos tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusė, apie 58 proc. moterų pastojo maždaug 12 ar 13 ciklo dieną, tačiau 2 proc. dalyvių pastojo ketvirtą dieną, o tai neabejotinai sutampa su jų mėnesinėmis. Be to, ciklo trukmė yra labai plati. Pavyzdžiui, apžvalgoje, paskelbtoje 2019 metais „Digital Medicine“ buvo analizuojama daugiau nei 81 600 ciklų ir nustatyta, kad tik 13 proc. buvo 28 dienų trukmės, kai kurie jų truko vos 15, o kiti - iki 50 dienų.
Nereguliarios mėnesinės iš esmės netrukdo pastoti. Tačiau jei esant nereguliariam ciklui kartu diagnozuojamos tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas arba endometriozė, pastoti gali būti sunkiau.
Pokyčiai Po Gimdymo ir Ciklo Sureguliavimas
Daug moterų pastebi, kad mėnesinės po gimdymo tampa nereguliarios: vieną mėnesį vėluoja, kitą - prasideda per anksti, o kartais visai neatsinaujina ilgą laiką. Nors tai dažniausiai laikoma normaliu reiškiniu, kylantys klausimai ir nerimas - visiškai suprantami.
Kada tai normalu, o kada - ženklas, kad reikia gydytojo?Po gimdymo organizmas patiria natūralų adaptacijos laikotarpį, todėl nereguliarios mėnesinės tam tikrą laiką yra visiškai normalus reiškinys. Tačiau svarbu mokėti atskirti, kada tai normalu, o kada gali būti sveikatos problemų požymis. Nereguliarus ciklas paprastai laikomas normaliu, jei:
- Praėjo mažiau nei 6 mėnesiai nuo gimdymo.
- Mėnesinės neprasideda dėl aktyvaus žindymo.
- Nėra stiprių skausmų ar gausaus kraujavimo.
- Nėra papildomų simptomų, tokių kaip stiprus nuovargis, svorio pokyčiai, plaukų slinkimas ar nuotaikų kaita.Be to, svarbu žinoti, kad kai kurioms mėnesinių ciklas po gimdymo keičiasi visam laikui - tampa trumpesnis ar ilgesnis, skausmingesnis ar lengvesnis, bet tai nebūtinai reiškia sutrikimą.
Kada verta kreiptis į gydytoją?Vertėtų sunerimti, jei:
- Mėnesinės neprasideda 6-12 mėn. po gimdymo, kai jau nebemaitinate krūtimi.
- Ciklas išlieka visiškai nereguliarus ilgiau nei metus.
- Pasireiškia labai gausus kraujavimas, taip pat jei kraujavimas pasireiškia tarp mėnesinių ar po lytinių santykių.
- Mėnesinės ypač skausmingos.
Kaip sureguliuoti ciklą po gimdymo?
- Subalansuota mityba: Valgykite reguliariai, rinkitės maistingą, įvairų maistą. Į mitybą įtraukite geležies turinčius produktus. Naudingi gali būti ir sveikieji riebalai (avokadai, alyvuogių aliejus, riešutai), kadangi jie padeda palaikyti hormonų sintezę. Venkite griežtų dietų - staigus svorio kritimas gali sutrikdyti ciklą.
- Miego ir poilsio svarba: Lėtinis miego trūkumas veikia kortizolio (streso hormono) lygį, kuris savo ruožtu gali išbalansuoti lytinius hormonus. Net trumpi poguliai dieną gali pagerinti hormonų balansą.
- Fizinė veikla: Lengvas judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai, tempimo pratimai, joga, gali padėti sureguliuoti hormoninę sistemą. O intensyvios treniruotės po gimdymo ne visada naudingos.
- Venkite streso: Emocinė įtampa taip pat turi stiprią įtaką ciklui. Ieškokite pagalbos: kalbėkite su artimaisiais, kreipkitės į psichologą ar kitą specialistą. Gali padėti meditacija, kvėpavimo pratimai.
- Stebėkite ciklą: Naudokite programėles ar kalendorius, kad galėtumėte fiksuoti mėnesinių dienas, pobūdį, skausmą ar kitus simptomus. Tai padeda ne tik stebėti savo organizmo pokyčius, bet ir pateikti tikslią informaciją gydytojui.
Higiena Menstruacijų Metu ir Higienos Priemonių Pasirinkimas
Higiena menstruacijų metu yra itin svarbi ne tik dėl komforto, bet ir dėl sveikatos. Mėnesinių laikotarpiu moters organizmas tampa jautresnis infekcijoms, todėl būtina reguliariai keisti higienos priemones - tamponus ar paketus reikėtų keisti kas 3-4 valandas, kad būtų išvengta bakterijų dauginimosi. Taip pat svarbu kasdien plauti išorinius lytinius organus šiltu vandeniu, vengiant šiurkščių muilų ar kvapnių priemonių, kurios gali sudirginti gleivinę, tačiau galite naudoti specialius, švelnius intymios higienos prausiklius. Mėnesinių metu taip pat rekomenduojama dėvėti medvilninius apatinius drabužius ir laisvesnius rūbus, kad būtų užtikrinta tinkama oro cirkuliacija. Be to, rankų higiena prieš ir po higienos priemonių keitimo - būtinas įprotis, padedantis išvengti infekcijų.
Menstruacinės taurelės, paketai ar tamponai - ką rinktis?
- Paketai: Paprasta naudoti, nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo. Tačiau ilgai nekeičiami paketai gali sukelti odos dirginimą ar nemalonų kvapą, todėl juos reikia keisti kas 3-4 valandas.
- Tamponai: Patogesni aktyvioms moterims, ypač intensyviai sportuojančioms. Vis dėlto, tamponai turi būti naudojami atsakingai - būtina juos keisti maždaug kas 4 valandas. Kai kurios moterys gali jausti diskomfortą ar sausumą.
- Menstruacinė taurelė: Daugkartinė priemonė, ekologiška, ekonomiška ir gali būti naudojama net iki 12 valandų. Visgi taurelės įdėjimas ir išėmimas gali pareikalauti šiek tiek praktikos.
Renkantis tarp šių priemonių, svarbiausia atsižvelgti į savo gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, jautrumą bei higienos galimybes. Dažniausiai moterys pasirenka kelias priemones ir jas derina pagal situaciją.
Konsultacija su Specialistu ir Gydymo Galimybės
Jei jūsų mėnesinės yra nereguliarios, skausmingos, labai gausios arba jų nebuvo ilgą laiką, būtina kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą. Gydytojas gali pasiūlyti papildomus tyrimus (pavyzdžiui, hormonų kiekio, skydliaukės funkcijos), mitybos korekciją, o taip pat gali būti skiriami preparatai menstruacijų ciklo sutrikimams spręsti.
Vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę. Jei pas moterį yra ryškūs hormoniniai pakitimai, o tai liudija 2-3, ir netgi 6 mėnesių užsilaikymas, be gydymo hormonais apsieiti neįmanoma. Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus.
Laiku pastebėjus problemą, galima ją greitai suvaldyti ir išvengti galimų pasekmių ar komplikacijų. Todėl duokite sau laiko, bet nebijokite kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad pokyčiai užsitęsė per ilgai arba kelia diskomfortą.