Lietuvoje surogatinė motinystė yra aktualus, tačiau tuo pat metu itin kontroversiškas klausimas, kuriam dar toli iki konstruktyvaus sprendimo. Nepaisant akivaizdžios Katalikų bažnyčios neigiamos pozicijos, visuomenė (ypač - bevaikės sutuoktinių poros) pasisako už surogatinės motinystės legalizavimą. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 55 000 tūkstančių reprodukcinio amžiaus (18-49 metų) bevaikių šeimų. Negalinčios susilaukti vaikų po metus trukusio aktyvaus nesaugių lytinių santykių laikotarpio šeimos laikomos nevaisingomis. Nors tikslus nevaisingų šeimų skaičius nėra suskaičiuotas, jis siekia apie 50 000 tūkstančių. Deja, prognozuojama, kad šis skaičius kasmet didės dar 2 000 tūkstančių šeimų. Daugumai mūsų tai tėra paprasti skaičiai, tačiau iš tiesų tai žmonės, svajojantys apkabinti savo mažylį, išvysti jo šypseną. Deja, ne visi turi tokią galimybę, bet, laimei, dauguma nepasiduoda. Katalikų bažnyčios reikšmingas poveikis ir vyriausybės neapibrėžtumas neleidžia išspręsti Pagalbinio apvaisinimo technologijų (ART) panaudojimo, ypač surogatinės motinystės kaip nevaisingumo gydymo metodo, klausimo nevaisingų sutuoktinių naudai. Kadangi įstatymai svarstomi ir nagrinėjami ilgą laiką, jų priėmimas atidedamas neapibrėžtam laikui.
Nepaisant akivaizdžios vyriausybės pagalbos stygiaus šalyje, medicininė pažanga yra akivaizdi: daugėja šeimų, kurios laiku sulaukia gydymo dėl vienos ar kitos teisėtos priežasties, nors bendras gimstamumas mažėja. Nepaisant tokio abejotino reguliavimo šioje srityje, Lietuvoje veikia kelios reprodukcinės medicinos įstaigos (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje). Įstatymai surogatinės motinystės klausimu tyli. Nėra nei oficialaus leidimo, nei oficialaus draudimo naudoti surogatinę motinystę žmonėms, patyrusiems daugybę nesėkmių tradicinio gydymo metu. Atsižvelgiant į visa tai, gana aišku, kodėl Lietuvos piliečiai ieško klinikos kitose Europos šalyse. Dauguma sutuoktinių porų renkasi Ukrainą, kur surogatinė motinystė yra visiškai legalizuota ir griežtai kontroliuojama. Vietos ir surogatinės motinos pasirinkimas priklauso nuo daugelio finansinių ir moralinių aspektų.
Visuomenės nuomonės ir pasauliniai precedentai
Nuomonės išsiskiria. Viename lietuviškame surogatinės motinystės forume viena moteris rašė: „Jei neturėčiau kito pasirinkimo susilaukti vaikų, išskyrus surogatinę motinystę, būčiau nuoširdžiai dėkinga moteriai, kuri suteiktų man motinystės laimę.“ Kai kurios moterys prieštaravo surogatinei motinystei, remdamosi religiniais argumentais, kitos teigė, kad pačios niekada netaptų surogatinėmis motinomis. Tarp visų forumo dalyvių, negaliu nepaminėti šio komentaro: „Jei mano dukra, sesuo ar artima draugė turėtų mano, kaip surogatinės motinos, pagalbos, aš visada tai padaryčiau.“
Tuo tarpu, kai Prancūzijoje norima pasinaudoti bioetikos įstatymų peržiūra, siekiant pripažinti surogatinę motinystę priimtina, o Prancūzijos teismai vis dažniau priima užsienyje vykstančių praktikų faktą, Lietuva priešinasi surogatinei motinystei, pareikšdama, kad ji radikaliai prieštarauja moterų ir vaikų orumui. Straipsnis, paskelbtas prancūzų laikraštyje „Le FigaroVox“ 2020 m. liepos 20 d., atspindi šią tendenciją.
Lietuvos Seimas, remdamasis daugumos balsų (54 už, 4 prieš, 3 susilaikė) pritarimu, 2020 m. birželio 25 d. priėmė „Rezoliuciją dėl visų surogatinės motinystės formų pasmerkimo“. Šį dokumentą parengė krikščionių demokratų frakcijos nariai, jam pritarė ir kitų partijų, ypač žaliųjų ir socialdemokratų, atstovai.
Rezoliucijoje visų pirma pažymėta, kad ši praktika prieštarauja daugeliui tarptautinių sutarčių: draudžiančių vaikų prekybą, prekybą žmonėmis ir vergovę, garantuojančių moterų teises, ypač apsaugą nuo jų reprodukcinių organų išnaudojimo, ginančių vaikų teises arba reglamentuojančių tėvystę, įvaikinimą ar net biomediciną. Taip pat priminta keletas Europos Parlamento rezoliucijų ir tarptautinių ataskaitų, kuriose pabrėžiama surogatinės motinystės paveiktų moterų ir vaikų, kurie laikomi prekių objektu, orumo pažeidimai ir didelė prekybos žmonėmis rizika, susijusi su šia praktika. Galiausiai, Lietuvos Seimas ragina uždrausti surogatinę motinystę, remdamasis ir Lietuvos įstatymais.
Parlamentas pabrėžė skirtumą tarp įvaikinimo, kuris atliekamas vaiko interesais ir skirtas pašalinti esamą skausmingą situaciją, ir surogatinės motinystės, kuri sutelkta į suaugusiųjų norą „turėti“ vaiką, specialiai tam pradėtą, ir apima sąmoningą šeimos ryšio nutraukimą. Pastebėta, kad motinystės atskyrimas pagal genetinius, biologinius ir socialinius aspektus bei daugybė pretenzijų vaikui, kurią tai leidžia, sukelia sumaištį ir teisinį neapibrėžtumą.
Seimas taip pat pastebėjo, kad visi bandymai reguliuoti surogatinę motinystę tik skatina reprodukcinį turizmą ir moterų iš skurdžių šalių išnaudojimą. Seimas pabrėžė, kad ši praktika - ar ji būtų atvirai komercinė, ar tariamai altruistinė - yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma, kurios negalima pateisinti nei teisiniu, nei etiniu požiūriu.
Parlamentas padarė išvadą, kad tik visiško ir galutinio visų surogatinės motinystės formų pasmerkimo gali panaikinti šią praktiką, pažeidžiančią žmogaus teises ir orumą. Todėl jis paragino Respublikos Prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministrą pasmerkti visas surogatinės motinystės formas. Jis taip pat paragino imtis veiksmingų priemonių Europos lygiu, Europos Taryboje ir Europos Sąjungoje, siekiant užtikrinti, kad ši praktika būtų uždrausta kaip moterų ir vaikų prekybos forma, ir kad valstybės galėtų atsisakyti pripažinti užsienyje sudarytas netikras tėvystės nustatymo sutartis, grindžiamas surogatine motinyste. Seimas taip pat paragino nustatyti dideles baudas visiems tarptautinių surogatinės motinystės sutarčių dalyviams, įskaitant medicinos ir teisines agentūras bei tarpininkus.
Tarptautiniu mastu Lietuvos Seimas teikia labai konkrečius pasiūlymus. Jis pasisako už dviejų pataisų teikimą esamoms sutartims Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Pirmoji, dėl Neprivalomo protokolo dėl vaikų prekybos, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, aiškiai pripažintų surogatinę motinystę kaip vaikų prekybos atvejį. Antroji - įtrauktų į Konvenciją dėl visų moterų diskriminacijos formų panaikinimo įpareigojimą imtis visų priemonių šiai praktikai uždrausti. Galiausiai, Lietuvos Seimo nariai ragina Europos Tarybą pradėti tyrimą dėl valstybių narių įsipareigojimų pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją nevykdymo.
Rengdami šią rezoliuciją, Lietuvos europos Parlamento nariai rėmėsi ECLJ studija „Kokie tarptautiniai teisiniai būdai uždrausti surogatinę motinystę?“, kuri pirmą kartą buvo paskelbta knygoje „Santuoka ir įstatymas, vaiko apsauga“, redaguota Institut Famille et République (Paryžius 2016).
Tai pirmas kartas, kai Europos nacionalinis parlamentas taip sąmoningai suvokė surogatinės motinystės pažeidimų rimtumą ne tik tarptautinės teisės, bet dar labiau moterų ir vaikų teisių bei orumo požiūriu ir pasiūlė konkrečias priemones šiai praktikai uždrausti.
Skirtingai nei Hagos konferencija, kuri bando pripažinti surogatinę motinystę, teigdama, kad ją reguliuos, Seimas suprato, kad nėra esminio skirtumo pagal priimtus metodus ir kad reguliavimas tik gilina problemą skurdžiose šalyse.
Atėjo laikas tarptautiniams veiksmams, siekiant uždrausti surogatinę motinystę. Iš tiesų, jau keletą metų daugelis vaikų susilaukti padedančių šalių ėmėsi griežtų priemonių, siekdamos uždrausti ar bent jau apriboti šią praktiką. Įvairios tarptautinės institucijos jau perspėjo apie su šia praktika susijusius teisių pažeidimus. Jungtinių Tautų specialioji pranešėja vaikų prekybos ir seksualinės vaikų išnaudojimo klausimais, ponia de Boer-Buquicchio, savo 2018 m. ataskaitoje skyrė dėmesio vaikų prekybai surogatinės motinystės kontekste. Europos Parlamentas šį klausimą iškėlė dar 2011 m. ir nuo to laiko ne kartą pasmerkė šią praktiką, apimančią moterų kūnų ir reprodukcinių organų išnaudojimą. Savo ruožtu Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, nepaisant intensyvaus lobizmo ir ilgų debatų, 2016 m. atmetė parengto pranešimo ir rekomendacijos projektą, kuris būtų leidęs pripažinti surogatinę motinystę.
Lietuvos parlamentarų susirūpinimas sutampa su kitų Europos šalių kolegų susirūpinimu. Pavyzdžiui, po „surogatinių kūdikių“ skandalo, įstrigusių Ukrainoje (COVID-19 krizės metu), Švedijos parlamentaras Alexanderis Christianssonas pateikė Europos Tarybos Ministrų komitetui rašytinį klausimą, anksčiau minėtą, grindžiamą Europos vaiko, gimusio ne santuokoje, teisinio statuso konvencija, kuri numato, kad „Motinos kilmė kiekvienam vaikui, gimusiam ne santuokoje, turi būti grindžiama tik vaiko gimimo faktu“, kaip ir susituokusios moters vaikų atveju. Tačiau Ukraina registruoja užsakančiąją moterį kaip motiną gimimo liudijime, pažeisdama Europos teisę.
Visai neseniai, 2020 m. liepos 1 d., informacinė misija dėl Prancūzijos šeimos politikos pritaikymo XXI amžiaus iššūkiams pristatė ataskaitą (Nr. 3168) Prancūzijos Nacionalinei Asamblėjai. Parlamentarai paragino imtis tarptautinių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad šalys, leidžiančios surogatinę motinystę, nesuteiktų šio prokreacijos metodo naudos savo piliečiams, kurie jį draudžia, kaip numatė tuometinis ministras pirmininkas Manuelis Valls, o vėliau - siekti bendro šios praktikos draudimo, pirmiausia per dvišalius susitarimus, o vėliau - kaip pataisą esamai konvencijai, remiantis ECLJ studijos pasiūlymais. Jie nurodo, kad Europos lygiu egzistuoja tam tikras sutarimas, nes daugelis Prancūzijos kaimyninių šalių - Vokietija, Ispanija ir Italija - draudžia surogatinę motinystę.
Metas, kai, nepaisant neabejotino tarptautinio supratimo, daugelis vyriausybių lieka apsisprendimo neapsisprendusios dėl stiprių spaudimų ir nepaprastai pelningos rinkos, stiprios politinės valios pareiškimas gali būti lemiamas siekiant panaikinti surogatinę motinystę.
Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje: teisinė bazė ir ateities perspektyvos
„Vyriausybė gerbia ir įgyvendins Konstitucinio Teismo sprendimą, priimdama reikiamus teisės aktus, kad dirbtinio apvaisinimo paslaugos būtų prieinamos visoms nevaisingumo kamuojamoms moterims“, - ketvirtadienį naujienų agentūrai BNS sakė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas patarėjas Justinas Argustas. Teismas taip pat nutarė, kad valstybė turi konstitucinę pareigą rūpintis visuomenės sveikata ir garantuoti prieinamumą prie medicininių paslaugų. Šiuo metu įstatymas leidžia taikyti pagalbinį apvaisinimą tik naudojant moters ir jos sutuoktinio ar registruoto partnerio genetinę medžiagą. Ankstesnis bandymas parlamente išplėsti pagalbinio apvaisinimo prieinamumą vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms nepavyko.
Jūs turite teisę dirbtinai apvaisinti vaiką, jei natūraliai susilaukti vaikų yra labai sunku ar neįmanoma. Dirbtinis apvaisinimas yra mediciniškai asistuojamas spermatozoidų ir kiaušialąsčių (gametų) susiliejimas, naudojant donoro arba genetiniai tėvai, jei natūraliai susilaukti vaikų yra labai sunku ar neįmanoma. Jūsų teisė susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą. Tačiau darbas su žmogaus gametomis yra susijęs su tam tikrais teisiniais ir etiniais klausimais, todėl šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai. Taip pat yra tam tikri etiniai apribojimai, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmonių klonavimui. Vaikų lyties pasirinkimas taip pat neleidžiamas, išskyrus atvejus, kai tam tikros lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą.
Norint atlikti dirbtinio apvaisinimo procedūrą, Jums reikės sudaryti sutartį su medicinos įstaiga. Valstybė finansuoja dirbtinio apvaisinimo procedūras Lietuvoje, jei atitinkate įstatymu nustatytus reikalavimus. Jei neatitiksite šių reikalavimų, valstybė nefinansuos Jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros. Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimo ir gametų donorystės atvejį yra slapta. Jei naudojote dovanotas gametas dirbtiniam apvaisinimui, Jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Jūsų asmens duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinio apvaisinimo registre, kurį tvarko Jūsų pasirinkta medicinos įstaiga. Šie registrai nėra vieši.
Štai keletas atsiliepimų apie gydytojos Gražinos Bogdanskienės ir jos vaisingumo centro veiklą, kurie atspindi konkrečius sėkmės atvejus:
„Net pritrūkčiau žodžių išsakyti padėkai gydytojai Gražinai Bogdanskienei už tai, kad padėjo išsipildyti mūsų su vyru didžiausiai svajonei - susilaukti kūdikio. Didelis AČIŪ gydytojai Gražinai Bogdanskienei, padėjusiai išvysti pasaulį mūsų mažajam angelėliui. Gydytojos dėka šiandiena esame trise. Nėra nieko gražesnio pasaulyje - kaip sulaukti stebuklo. DĖKOJU gydytojai Gražinai Bogdanskienei už tai, kad jos rankose svajonės pildosi ir tai skatina mus, nors jau ir suaugusius, patikėti stebuklais. Dėkoju už profesionalumą, geranoriškumą ir ypatingą atsidavimą darbui.“
„Mudu su vyru buvome santuokoje jau 7 metus, bet per tuos metus patiems mums nepavyko susilaukti vaikelio, todėl kreipėmės į Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centrą. Po atliktų tyrimų, paaiškėjo, kad vyro spermoje yra gana mažas spermatozoidų kiekis. Su tokiu kiekiu mums, greičiausiai, padėti galėjo tik ICSI. Gydytoja pasiūlė vyrui pavartoti “Profertil” kapsules ir po to visgi pabandyti inseminaciją. Jis vartojo kapsules tris mėnesius ir spermatozoidų truputi padaugėjo. Tada man buvo atlikta inseminaciją. Viskas pavyko iš pirmo karto. Dabar jau supuojam savo penkių mėnesių sūnelį ir esam labai labai dėkingi gydytojai Gražinai ir visam vaisingumo centro personalui už suteiktą pagalbą. Nuostabi klinika, kurioje sulaukėme jautraus ir labai profesionalaus požiūrio į savo pacientus.“
„Pats nuoširdžiausias padėkos žodžius šiandiena noriu ištarti gydytojai Gražinai Bogdanskienei. Gydytojos dėka mes šiandiena esame didelė, graži ir be galo laiminga šeima. Netikėkite, kad yra neįmanomų dalykų. Jei negalite susilaukti vaikelio - patarčiau visoms poroms iš karto pagalbos kreiptis į gydytoją Gražiną Bogdanskienę - ji tikrai Jums padės susilaukti kūdikio. Gal net ne vieno. Vaisingumas - didžiausia žmonijai skirta dovana, kuria ne visi, deja, gali džiaugtis. Globalizacija bei naujų technologijų pažanga suteikia žmogui daugybę galimybių pažvelgti atidžiau į savo pradžią, įminti gyvybės perteikimo paslaptį. Gydytoja Gražina Bogdanskienė savo aukštos kvalifikacijos ir pašaukimo dėka įprasmina mūsų gyvenimus bei įkvepia optimizmo daugeliui šeimų.“
„Mano vyras ir aš norime padėkoti visam Gražinos Bogdanskienės kolektyvui už suteiktą laimę - šeimos pagausėjimą. Gražina Bogdanskienė - Gydytoja iš didžiosios raidės, į kurią turėtų lygiuotis dauguma gydytojų. Gydytoja yra ne tik geriausia savo srities specialistė, bet ir nuoširdi, pareiginga, supratinga bei mylinti žmones moteris. Gydytoja pagalbos ranką man ištiesė net savaitgaliais, o nutikus bėdai, bet kada galima kreiptis - visada padės, patars. Gydytoja Gražina labai rūpinosi manimi visą nėštumo laikotarpį ir po jo. Lenkiu galvą prieš tokius medikus - kaip Jūs, Gerb. Gražina. Tik Jūsų dėka pastojau, išnešiojau ir sėkmingai pagimdžiau Dievo siųstą stebuklėlį - dukrytę.“
„Nuostabi, rūpestinga gydytoja. Medikė iš didžiosios raidės. Labai atsidavusi pacientams, užjaučianti, neskaičiuojanti darbo valandų. Jai galima paskambinti savaitgaliais ir švenčių metu ir visuomet gausi patarimą ar konsultaciją. Daugiau tokių medikų!“
Šie atsiliepimai, nors ir ne tiesiogiai susiję su surogatinės motinystės teisiniu reglamentavimu, atspindi gilų poreikį ir džiaugsmą, kurį teikia pagalbinio apvaisinimo technologijos, ir gali būti argumentas diskusijoje apie platesnį prieinamumą bei galimas teisinių spragų užpildymą.