Blastocistų be PGT tyrimų: Kodėl nepavyksta pastoti?

Nors modernios reprodukcinės technologijos, tokios kaip priešimplantacinė genetinė atranka (PGT) ir priešimplantacinė genetinė diagnostika (PGD), suteikia vilties poroms, susiduriančioms su nevaisingumu ir genetinėmis problemomis, kartais net ir šios pažangios procedūros neduoda laukiamų rezultatų. Ypač apmaudu, kai po daugybės persileidimų, atlikus PGT/PGS ir gavus genetiškai sveikas blastocistas, nepavyksta pasiekti nėštumo. Šiame straipsnyje gilinsimės į galimas priežastis, kodėl taip nutinka, remdamiesi tiek pateikta informacija, tiek bendromis medicininėmis žiniomis.

Persileidimų ir genetinio nevaisingumo iššūkiai

Daugelis moterų, kreipiamasi į reprodukcines klinikas, jau yra patyrusios persileidimų skausmą. Kaip rodo pateikta informacija, 5 persileidimai dėl genetinių anomalijų (viena aklavietė, dvi triploidijos, viena biocheminė nėštumas, viena trisonomija 13) yra pakankamai rimta priežastis ieškoti pažangiausių sprendimų. Panašiai, vyro nenormaliai subalansuota translokacija arba moters nešiojama beta talasemija ar cistinė fibrozė, taip pat kitos genetinės ligos, gali lemti būtinybę atlikti PGD. Tokiais atvejais, PGT/PGS tampa ne tik galimybe, bet ir būtinybe, siekiant užtikrinti genetiškai sveikų embrionų persodinimo tikimybę.

PGT/PGS ir blastocistų kokybė: Ar visada pakanka?

Svarbu suprasti, kad PGT/PGS ne visada garantuoja sėkmę. Nors šie tyrimai leidžia identifikuoti chromosomų skaičiaus ir struktūros anomalijas, jie ne visada gali numatyti visus biologinius veiksnius, lemiančius embriono implantaciją ir tolesnį vystymąsi. Net ir genetiškai sveika blastocista, perkelta į gimdą, gali nesėkmingai implantuotis dėl daugelio kitų priežasčių.

• Blastocistų vystymosi stadija ir klasifikacija: Pati blastocistos kokybė, jos vystymosi stadija (pvz., 5-oji ar 6-oji diena) ir morfologinė klasifikacija (pvz., A klasės) yra svarbūs rodikliai. Nors kai kuriais atvejais, net ir aukštos kokybės blastocistos gali nesėkmingai implantuotis, verta atkreipti dėmesį į tai, kokios klasės blastocistos buvo persodintos. Kai kurie specialistai teigia, kad per ankstyva biopsija (pvz., 3-ią dieną) gali lemti nepakankamą DNR kiekį vėlesniems tyrimams, o tai gali paveikti embriono kokybę.
• Biopsijos invaziškumas: Nors PGD/PGS tyrimai yra "plačiai patvirtinti ir saugūs", biopsija, kaip invazinė procedūra, vis dėlto gali turėti įtakos embriono vystymuisi. Ypač jei ji atliekama nepatyrusių specialistų ar netinkamai. Nors potencialūs pažeidimai dažnai "pasimeta" paprasto mikroskopo stebėjimo metu, jie vis tiek gali atsirasti. Kai kurie specialistai sutinka, kad biopsija gali pakenkti blastocistai, tačiau tai nėra automatinis rezultatas.
• Stimuliacijos poveikis kiaušialąsčių kokybei: Yra nuomonių, kad per didelė kiaušidžių stimuliacija (pvz., naudojant dideles Gonal-f dozes) gali ne tik sukelti aneuploidijas, bet ir sumažinti kiaušialąsčių kokybę. Nors perkeliant genetiškai sveikus embrionus (dėl PGS), jie gali būti tiesiog mažiau "kokybiški" ir todėl nesugebėti implantuotis. Tačiau kiti specialistai nesutinka, teigdami, kad didelės FSH dozės nereiškia automatiškai prastesnės kokybės, ir kad PGD/PGS technika yra sėkmingai naudojama visame pasaulyje.

Galimos implantacijos nepakankamumo priežastys

Be genetinio faktoriaus, egzistuoja daugybė kitų priežasčių, kurios gali trukdyti embriono implantacijai, net ir esant genetiškai sveikai blastocistai:

• Endometriumo faktoriai: Nors pateiktuose pavyzdžiuose minima, kad endometriumas buvo geros kokybės (pvz., 12 mm storio ar "puikus"), svarbu atkreipti dėmesį į galimus jo funkcinius sutrikimus. Tai gali būti ne tik storis, bet ir specifinių receptorių, atsakingų už implantaciją, trūkumas ar sutrikusi receptorių jautrumas. Endometriumo "nulupimas" (graffietto endometrio) prieš ciklą yra viena iš procedūrų, siekiant pagerinti implantaciją, tačiau jos efektyvumas individualus.
• Imunologiniai faktoriai: Autoimuniniai susirgimai ir kraujo krešėjimo sutrikimai (pvz., MTHFR mutacija, kuri buvo nustatyta vienai pacientei) gali neigiamai paveikti implantaciją ir nėštumo eigą. Būtina atlikti išsamų autoimuninių ir kraujo krešėjimo sistemos tyrimų kompleksą.
• Sutrikusi gimdos ertmė: Nors atlikta histeroskopija gali atmesti daugumą struktūrinių gimdos anomalijų, kartais gali likti nepastebėti smulkūs uždegiminiai procesai ar kitos problemos, trukdančios implantacijai.
• IVF proceso įtaka: Ilga embrionų kultūra in vitro sąlygomis, net ir geriausiomis, yra dirbtinis procesas. Nors pastaruoju metu patobulintos kultūros terpės ir inkubatorių sąlygos (pvz., sumažintas deguonies kiekis), vis tiek dalis embrionų (10-15%) gali sustabdyti savo vystymąsi. Tai gali atsitikti net ir su morfologiškai gražiais embrionais.
• Assisted Zona Hatching (AZH): Ši procedūra, atliekama prieš PGD/PGS, siekiant palengvinti embriono išėjimą iš kiauto, kartais gali būti klaidingai suprasta. Ji yra būtina PGD/PGS procedūrai, bet pati savaime gali neigiamai paveikti embriono vystymąsi, jei atliekama netinkamai.
• Vyrų faktoriai: Nors PGT/PGS dažniausiai orientuotas į moters vaisingumą ir genetiką, vyrų nevaisingumo faktoriai (pvz., teratospermija, kurios atveju tik 3-4% normalios formos spermatozoidų) taip pat gali turėti įtakos embriono kokybei, net ir naudojant ICSI. Kai kurie specialistai rekomenduoja atlikti IMSI (Intracytoplasmic Morphologically Selected Sperm Injection) arba analizuoti poliarinį kūnelį, siekiant geriau parinkti tinkamus spermatozoidus.

Ką daryti toliau?

Situacija, kai po PGT/PGS nepavyksta pastoti, yra itin sunki ir emociškai varginanti. Svarbu neprarasti vilties ir ieškoti individualių sprendimų:

1. Antra nuomonė: Būtina pasitarti su kitais specialistais, ypač genetikais, turinčiais patirties IVF ir embriologijoje.
2. Išsamūs tyrimai: Atlikti visus galimus papildomus tyrimus, įskaitant imunologinius, hematologinius, endokrininius ir gimdos ertmės tyrimus.
3. Individualizuota stimuliacija: Aptarti su gydytoju galimybę taikyti švelnesnius stimuliacijos protokolus, atsižvelgiant į individualią kiaušidžių reakciją.
4. Alternatyvos: Jei natūralios PGT/PGS procedūros neduoda rezultatų, svarbu apsvarstyti kitas galimybes, tokias kaip donorystė (kiaušialąsčių, spermatozoidų ar embrionų) arba įvaikinimas.

Svarbiausia - nepasiduoti. Nors kelias gali būti ilgas ir skausmingas, meilė ir noras turėti vaiką gali padėti įveikti visus sunkumus. Kaip parodė viena iš pateiktų istorijų, svarbu palaikyti vienas kitą ir ieškoti sprendimų kartu.

tags: #blastocisti #senza #esito #pgd