Vaisingumo išsaugojimas ir pagalbinio apvaisinimo technologijos (PA) tampa vis svarbesnėmis šiuolaikinėje visuomenėje. Moterys vis dažniau atideda motinystę dėl karjeros, finansinių ar asmeninių priežasčių, o tai kelia iššūkių vaisingumui. Šiame straipsnyje gilinsimės į kiaušialąsčių kokybės svarbą IVF procedūrų sėkmei, nagrinėsime veiksnius, darančius įtaką kiaušialąsčių kiekiui ir kokybei, bei aptarsime naujausius vaisingumo išsaugojimo metodus.
Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo (PA) aspektai
IVF (angl. in vitro fertilization) procedūra, kitaip tariant, apvaisinimas ne moters kūne, yra viena iš pagalbinių apvaisinimo metodų. Jos metu moters kiaušialąstės, paimamos iš kiaušidžių punkcijos metu taikant narkozę, ir apvaisinamos laboratorijoje vyro sperma. Apvaisinti kiaušinėliai auginami laboratorijoje nuo dviejų iki penkių parų, o vėliau perkeliami į moters gimdą tolimesniam augimui ir vystymuisi. IVF efektyvumas svyruoja 35-40 proc. ir priklauso nuo partnerių amžiaus bei IVF indikacijų. Optimalus moters amžius šiai procedūrai yra 23-40 metų.
Ruošiantis IVF procedūrai, siekiant subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus ciklo metu, moters kiaušidės stimuliuojamos vaistais. Dėl šios priežasties paprastai gaunama daugiau nei viena kiaušialąstė, nes normalaus ciklo metu moters organizme bręsta dažniausiai viena kiaušialąstė. Ruošiantis IVF procedūrai, egzistuoja didelė medikamentų ir stimuliacijos schemų įvairovė. Atsižvelgiant į paciento būklę, pritaikoma individuali stimuliacijos schema. Kai folikului užauga iki 18 mm, skiriamas chorioninis gonadotropinas ovuliacijai sukelti. Folikulų punkcija (kiaušialąsčių paėmimas) atliekama praėjus 34-36 valandoms po šio vaisto suleidimo.
Proceso etapai apima:
- Kiaušialąsčių paėmimą iš kiaušidžių.
- Spermos paėmimą.
- Kiaušialąsčių apvaisinimą.
- Embrionų auginimą ir perkėlimą.
- Gimdos gleivinės paruošimą.
Nors hormoninė stimuliacija yra efektyvi, ji gali sukelti ir šalutinių poveikių. Vienas iš tokių yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas, kuris pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. Dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų, todėl pilvo, pleuros, perikardo ertmėse gali kauptis skystis.
Tyrimas dėl kiaušialąsčių kokybės ir sezoniškumo
Atliktas tyrimas, retrospektyviai išanalizavus 959 IVF/ICSI procedūrų ciklus, atliktus Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centre 2017-2019 m., siekė įvertinti įvairių veiksnių įtaką PA rezultatams. Ciklai buvo suskirstyti į sezonines grupes - žiemos, pavasario, vasaros, rudens - ir tarp jų palyginta spermatozoidų koncentracija, aspiruotų ir apvaisintų kiaušialąsčių skaičius, į gimdą perkeltų embrionų skaičius, kiaušialąsčių apvaisinimo ir moterų pastojimo dažnis.
Rezultatai parodė, kad spermatozoidų koncentracija buvo didžiausia žiemą (89,00 ± 57,35 x10^6/ml), o mažiausia vasarą (72,13 ± 58,42 x10^6/ml) (p = 0,009). Moterys taip pat turėjo 1,49 karto didesnę tikimybę pastoti pavasarį nei vasarą (ŠS = 1,49; 95 % PI 1,01-2,21; p = 0,046). Gimdos gleivinės (ZP) storis buvo didžiausias rudenį (19,42 ± 2,98 mm), o mažiausias vasarą (18,81 ± 2,65 mm) (p < 0,05). Taip pat pastebėta, kad ZP storis buvo didžiausias per jaunatį, vidutinei mėnesio temperatūrai esant 2,8-8,5 °C, kai per mėnesį iškrinta daugiau nei 80 mm kritulių ir saulei šviečiant mažiau nei 30 valandų per mėnesį (p < 0,05). Nors šie rezultatai rodo sezoniškumo įtaką kai kuriems vaisingumo rodikliams, svarbu pabrėžti, kad tai tik vienas iš daugelio veiksnių.
Vaisingumo išsaugojimas ateičiai: kiaušialąsčių ir kiaušidžių audinio šaldymas
Vis daugiau moterų nori atidėti motinystę, tačiau tam reikia išlaikyti vaisingumą. Šiuolaikinė medicina siūlo kelis būdus, kaip tai padaryti, įskaitant kiaušialąsčių ir kiaušidžių audinio šaldymą.
Kiaušialąsčių šaldymas (kriokonservavimas)
Kiaušialąsčių šaldymas, arba kriokonservavimas, yra medicininė procedūra, kurios metu moters kiaušinėliai surenkami, užšaldomi ir saugomi vėlesniam naudojimui. Procesas prasideda nuo kiaušidžių stimuliavimo hormonais (injekcijomis), kad susidarytų keli kiaušinėliai, kuriuos vėliau gydytojas išima adata ir ultragarsu. Sušalę kiaušinėliai laikomi kriogeninėje talpykloje -196 °C temperatūroje. Užšaldytus kiaušinėlius vėliau galima atšildyti ir apvaisinti sperma, o susiformavusius embrionus perkelti į gimdą ir taip pradėti nėštumą.
Kiaušialąsčių šaldymo priežastys:
- Laikas netinkamas dėl finansinių, emocinių ar karjeros priežasčių.
- Medicininės būklės, turinčios įtakos vaisingumui (pvz., vėžys, endokrininiai sutrikimai).
- Pasiruošimas gydymui, pavyzdžiui, spinduliavimui ar chemoterapijai, kurie gali pakenkti vaisingumui.
- Lyties keitimo procedūros.
Amžius vaidina lemiamą vaidmenį, nes laikui bėgant kiaušialąsčių kiekis ir kokybė mažėja. Ekspertai paprastai rekomenduoja kiaušinėlius užšaldyti iki 40 metų amžiaus, o optimaliausias metas - iki 35 metų. Jaunesnių moterų kiaušialąsčių užšaldymo sėkmės rodiklis yra didesnis.
Proceso etapai:
- Konsultacija: Gydytojas atlieka kraujo tyrimus ir transvaginalinį ultragarsą, kad įvertintų kiaušidžių rezervą ir bendrą būklę.
- Kiaušidžių stimuliavimas: Hormonų injekcijos maždaug 8-14 dienų skatina kiaušidžių brendimą.
- Kiaušinėlių paėmimas: Trumpa ambulatorinė procedūra, atliekama taikant lengvą anesteziją.
- Vitrifikacija: Greitas kiaušinėlių užšaldymas specialiame tirpale, apsaugančiame nuo ledo kristalų susidarymo.
- Saugojimas: Vitrifikuotos kiaušialąstės laikomos skystame azote, esant -196 °C temperatūrai. Užšaldyti kiaušinėliai gali būti saugomi neribotą laiką.
Nors kiaušialąsčių šaldymas suteikia galimybę atidėti motinystę, svarbu žinoti apie galimus šalutinius poveikius, tokius kaip į PMS panašūs simptomai (pilvo pūtimas, mėšlungis, temperatūros svyravimai) ir kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas.
Kiaušidžių audinio šaldymas
Kiaušidžių audinio kriokonservavimas yra alternatyvus metodas vaisingumui išsaugoti, ypač naudingas pacientams, kuriems gresia vaisingumo praradimas dėl medicininio gydymo (pvz., vėžio gydymas) ar kitiems negalavimams. Šis metodas leidžia pašalinti, užšaldyti ir saugoti kiaušidžių žievę - dalį, iš kurios gaminasi kiaušialąstės. Vėliau, audinį galima persodinti atgal į organizmą, atkurti vaisingumą ir hormonų gamybą.
Šis metodas ypač aktualus vaikams ir paaugliams, kuriems dėl onkologinių ligų ar kitų gyvybei pavojingų susirgimų tenka gydymas, galintis pažeisti reprodukcinę sistemą. Kiaušidžių audinio užšaldymas yra vienintelis vaisingumo išsaugojimo metodas pacientams, kurie dar nėra sulaukę brendimo.
Po atšildyto audinio reimplantacijos, kiaušidžių veikla turėtų atsinaujinti, leidžiant pacientei siekti nėštumo natūraliu būdu arba taikant IVF. Tyrimų duomenimis, maždaug trečdalis pacienčių, kurioms atliekama ši procedūra, sėkmingai pastoja.
Embrionų šaldymas
Kiaušialąsčių išgavimas IVF procedūrų metu gali virsti ir embrionų užšaldymu. Turint kokybišką spermą (nuosavą arba donoro) galima sukurti kokybiškus embrionus. Medikai teigia, kad embrionai po atšildymo išgyvena ir užsimezga lengviau nei neapvaisinti kiaušinėliai. Tačiau embrionų kūrimas ir šaldymas turi ir sudėtingų aspektų, įskaitant teisinius klausimus, ypač kai embrionus sudaro pora - reikia susitarti dėl jų panaudojimo ir kitų teisinių aspektų.
Naujausi tyrimai ir rekomendacijos
Naujausi tyrimai, atlikti 2023 m. LSMU KK RMC, analizavo 216 moterų, kurioms taikytos pagalbinio apvaisinimo technologijos, laboratorinių procedūrų protokolus. Tyrimas parodė, kad aspiruojamų kiaušialąsčių skaičius statistiškai reikšmingai mažėja didėjant moters amžiui (p < 0,001). Dažniausios pagalbinio apvaisinimo indikacijos buvo neaiškios kilmės nevaisingumas (38,4 %) ir vyro spermos patologija (35,2 %). Taip pat nustatyta, kad pagalbinio apvaisinimo indikacija statistiškai reikšmingai veikia gautų kiaušialąsčių kiekį (p = 0,003).
Stipriausia teigiama koreliacija nustatyta tarp aspiruotų kiaušialąsčių skaičiaus ir 2PN/2PB zigotų (r = 0,807, p < 0,001) bei degradavusių zigotų (r = 0,597, p < 0,001). Tarp gautų kiaušialąsčių skaičiaus ir susiformavusių blastocistų skaičiaus nustatytas statistiškai reikšminga teigiama koreliacija (r = 0,596, p < 0,001).
Remiantis šiais rezultatais, rekomenduojama siekti optimalaus 16-35 gautų kiaušialąsčių skaičiaus, nes ≤5 kiaušialąstės siejamos su prastu embrionų vystymusi, o >36 - su blogesne blastocistų kokybe.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors vaisingumo išsaugojimo metodai tampa vis prieinamesni, vis dar egzistuoja iššūkių, ypač Lietuvoje, kur kiaušialąsčių šaldymas vaisingumo išsaugojimo tikslais (be ligos ar nevaisingumo) vis dar nėra pilnai reglamentuotas. Tačiau, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas ir augantį susidomėjimą, tikėtina, kad ateityje šios procedūros taps dar populiaresnės ir lengviau prieinamos.
Vaisingumo išsaugojimas: socialinės ir medicininės indikacijos | Dr. Bachman
Mokslas sparčiai žengia į priekį, atliekami eksperimentai su kamieninėmis ląstelėmis, siekiant padėti vyrams įveikti bet kokios kilmės nevaisingumą. Taip pat tiriamos naujesnės kiaušidžių atjauninimo procedūros, nors jos kol kas dar nėra pilnai moksliškai pagrįstos.
Apibendrinant, kiaušialąsčių kokybė ir kiekis yra esminiai veiksniai IVF procedūrų sėkmei. Amžius, reprodukcinės sistemos sveikata ir kiti veiksniai daro įtaką kiaušialąsčių kiekiui ir kokybei. Šiuolaikinės vaisingumo išsaugojimo technologijos, tokios kaip kiaušialąsčių ir kiaušidžių audinio šaldymas, suteikia galimybę moterims planuoti savo reprodukcinę ateitį ir išlaikyti vaisingumą, nepaisant gyvenimo aplinkybių ar medicininių iššūkių. Svarbu pasikonsultuoti su vaisingumo specialistu, kad būtų nustatytas individualus tinkamumas ir lūkesčiai, ir pasverti visus procedūrų privalumus bei galimą riziką.