Žindymas yra viena natūraliausių ir naudingiausių patirčių tiek motinai, tiek kūdikiui. Tačiau susirgus, ypač pajutus alergines reakcijas, žindančios mamos dažnai susiduria su klausimu: kokius vaistus galima vartoti, kad nepakenktų nei sau, nei mažyliui? Ar tikrai būtina nutraukti žindymą susirgus ar vartojant medikamentus? Šis straipsnis siekia pateikti išsamų atsakymą, remiantis tiek medicinine informacija, tiek praktiniais patarimais.
Mamos sveikata ir žindymas: ar liga yra kliūtis?
Blogai pasijutusiai ar susirgusiai žindančiai mamai kyla natūralūs klausimai: ar galima tęsti žindymą susirigus? Ar galima žindyti vartojant vienus ar kitus vaistus? Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Yra vos keletas tikrai sunkių užkrečiamų ligų, kuriomis sergant ir/ar kurias gydant žindymas nerekomenduojamas, pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, aktyvios formos tuberkuliozė, vėžys. Požiūris, kad susirgus ir vartojant vaistus, žindyti draudžiama neturi pagrindo. Mamos baiminasi vartoti vaistus, manydamos, kad jie pateks į pieną. Tiesa ta, kad vartojant įprastas, rekomenduojamas daugumos vaistų dozes į motinos pieną patenka tik labai nedideli vaisto kiekiai.
Vaistų patekimas į motinos pieną: kiekis ir rizika
Daugumos vaistų į motinos pieną patenka labai nedideli kiekiai. Pavyzdžiui, skausmą ir karščiavimą mažinant kitu populiariu vaistu, paracetamoliu (jo yra daugelyje vaistų nuo peršalimo ir gripo simptomų), maksimali jo koncentracija motinos pieną pasiekia 1-2 valandos po vartojimo, vaisto į pieną išsiskiria kiek daugiau - iki 2% motinos suvartotos vaisto dozės. Nors vaistų į motinos pieną patenka labai mažai, turėkite mintyje, kad kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnė vaistų pašalinio poveikio rizika. Ši rizika priklauso nuo kelių veiksnių:
- Vaisto koncentracija: Kiekis vaisto, patenkančio į motinos pieną.
- Dažnas žindymas: Kuo dažniau kūdikis žinda, tuo didesnė tikimybė gauti vaisto.
- Krūtų anatomija: Iškart po gimdymo krūtyse, tarp pieno liaukų ląstelių (laktocitų) yra daug mažyčių tarpų pro kuriuos lengviau prasiskverbia ne tik kūdikio imunitetui svarbūs imunoglobulinai, bet ir vaistai.
- Kūdikio šalinimo sistemos branda: Naujagimio organizmas dar tik mokosi virškinti maistą ir šalinti nereikalingas medžiagas.
Pavyzdžiui, maitinančiai mamai nerekomenduojama vartoti pakankamai įprastą aspiriną, manoma, padidinantį Rejė sindromo riziką.
Vaistai nuo alergijos žindant: antihistamininiai vaistai
Antihistamininiai vaistai nuo alergijos yra gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui. Todėl svarbu rinktis atsakingai ir konsultuotis su gydytoju. Kai kurie nereceptiniai vaistai nuo alergijos gali padėti kovoti su sloga, užkimimu, ašarojančiomis akimis, bėrimu ar kitu, dažnai patiriamu diskomfortu. Renkantis nereceptinius vaistus nuo alergijos reikia atsižvelgti į keletą dalykų. Pirmiausia galite pagalvoti apie simptomų rimtumą ir bet kokius kitus sveikatos sutrikimus, su kuriais susiduriate. Pavyzdžiui, jei sergate astma, norėsite įsitikinti, kad pasirinktas vaistas nuo alergijos neapsunkins jūsų astmos. Kai kuriuos vaistus nuo alergijos galima įsigyti be recepto, o kitiems reikia recepto. Renkantis vaistą nuo alergijos taip pat svarbu atsižvelgti į šalutinius poveikius. Tai nurodoma informaciniuose lapeliuose. Kai kurie vaistai nuo alergijos gali sukelti mieguistumą ar nuovargį.
Antibiotikai ir žindymas
Didžioji dalis antibiotikų yra tinkami žindyvėms ir jų pienu maitinamiems kūdikiams, tačiau mažylius gali nežymiai išberti ir/ar prasidėti viduriavimas. Gydytojui būtinai pasakykite, jog esate kūdikį maitinanti motina ir žindymą norite tęsti. Jis parinks tokius vaistus, kurie nepakenktų kūdikiui. Jeigu prireiktų antibiotikų, tai galima rinktis, pavyzdžiui, iš tų, kuriais būna gydomi ir susirgę vaikai. Natūralių ir sintetinių penicilinų, gentamicino, daugumos cefalosporinų, eritromicino ir azitromicino mažiau kaip 1 procentas nuo motinai paskirtos dozės patenka į jos pieną, o iš pieno į kūdikio kraują - dar mažiau. Retai pasitaiko alergija antibiotikams, o gydymui tęsiantis ilgiau, kūdikį reikia stebėti dėl galimos pienligės ar viduriavimo. Tačiau rizika nedidelė, nes motinos pienas padeda žarnyne išlaikyti normalią mikroflorą.
Homeopatiniai preparatai ir vaistažolių arbatos
Peršalus ar kamuojant virškinimo sutrikimams geriamos šalavijų, čiobrelių, mėtų arbatos nėra žalingos kūdikiui, tačiau jos gali slopinti pieno gamybą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir natūralūs preparatai gali turėti poveikį. Pavyzdžiui, paprastojo pankolio (lot. Foeniculum vulgare) sėklytės vartojamos kaip laktaciją skatinančios priemonės. Vartojamas augalas ne tik pieno sekrecijai skatinti, bet ir kūdikių kolitui, pilvo diegliams raminti. Dar žinomos ir žarnyno veiklą, virškinimą gerinančios savybės, palankus poveikis inkstams ir kvėpavimo takams (skystinamos gleivės). Nors šie efektai nėra dokumentuoti, remiamasi liaudies medicinos patirtimi. Tačiau pankolio sudėtyje rastos cheminės medžiagos estragolio, kuri gali sukelti vėžį. Nors labai mažų estragolio dozių poveikis suaugusiems neištirtas, faktas, kad ši medžiaga kancerogeninė, turėtų atbaidyti visas žindyves ir mamas, kurių vaikučius kamuoja pilvo diegliai, duoti vaikui pankolio arbatos. Europos vaistų agentūra pabrėžia, kad nėra pakankamai informacijos apie augalo efektyvumą, todėl medicinos personalas neturėtų skatinti žindyves ir vaikus jį vartoti.
Vaisto pasirinkimas ir vartojimo strategijos
Žindyvei, jeigu tik įmanoma, reikėtų rinktis lokaliai veikiančius, ne plataus spektro vaistus. Taip pat labiau tinka ne leidžiami (intraveniniai), o geriamieji vaistai.
Vaisto būtinumas ir laikas
Prieš skiriant bet kokį gydymą, verta apsvarstyti: ar toks gydymas tikrai reikalingas, ar būtinas nedelsiant? O gal jį galima atidėti vėlesniam laikui? Vaistų poveikiui labiausiai jautrūs naujagimiai. Stenkitės vaistą panaudoti taip, kad būtų išvengta didžiausios jo koncentracijos motinos piene. Paprastai tai būna tarp 1 - 3 valandų po vaisto priėmimo. Tokiu atveju geriau būtų vaistą vartoti tuojau pat po žindymo ir kitą kartą kūdikį žindyti praėjus bent 3 valandoms. Arba vaistą priimti (jeigu jis vartojamas tik kartą dienoje) prieš ilgiausią kūdikio miego epizodą.
Daugumą vaistų rekomenduojama vartoti prieš pat maitinimą, tuomet jie dar nespės pasklisti po motinos organizmą ir nepateks į pieną. Vartojimo atidėjimas taip pat gali padėti sumažinti vaisto kiekį piene.
Vaisto tipas ir forma
Nemažai rinkoje esančių vaistinių preparatų turi vaikišką formą arba yra specialiai sukurti vaikams. Žvakutės į tiesiąją žarną, sirupėliai ar milteliai. Tačiau net ir vaikiškos formos vaistai ne visada yra saugūs. Svarbu atsižvelgti į vaisto tipą ir formą.
Specialūs atvejai ir atsargumo priemonės
Nuskausminamieji ir žindymas
Klausimas ar galima žindyti, jeigu mamai bus atliekamas nuskausminimas, yra vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų. Sukaupiama vis daugiau duomenų apie tai, kokie vaistai kokiais kiekiais patenka į mamos pieną ir didėjant duomenų kiekiui galima daryti apibendrinimus bei išvadas. Mamos turėtų būti raginamos tęsti žindymą iš karto po operacijos. Dažnai yra rekomenduojama bent 24 val. po operacijos nežindyti, ištraukti pieną ir jį išpilti, tačiau tokios praktikos yra nereikalingos, nes labai mažai nuskausminamųjų vaistų, sukurtų ne opiatų pagrindu, patenka į pieną. Jeigu vartojami opiatų pagrindu sukurti nuskausminamieji arba benzodiazepinai IR kūdikiui yra mažiau kaip 6 savaitės (koreguoto amžiaus, jeigu kūdikis gimė neišnešiotas), tuomet reikėtų būti atsargesniems, stebėti kūdikio savijautą (ar netampa mieguistas), ypač jeigu mama yra mieguista. Opiatų pagrindu sukurtus nuskausminamuosius derėtų vartoti ribotai ir geriau rinktis kitus nuskausminimo būdus. Kodeino reikėtų vengti. Tuo tarpu iš vietinių leidžiamų nuskausminamųjų vaistų daugiausiai tirti bupivacaine ir lidocaine, ir tyrimai rodo, kad naudojami vietiškai šie vaistai yra saugūs žindymo metu.
Jeigu naudojami paviršiniai nuskausminamieji - pleistrai, tepalai nuo skausmo, svarbu, kad jie būtų tepami ne ant krūties ir ne tose vietose, kuriose gali liestis kūdikis.
Radioaktyvios medžiagos ir žindymas
Kai radioaktyvūs cheminiai junginiai yra naudojami motinos tyrimams, būtina laikinai daryti žindymo pertrauką, kadangi tos medžiagos gali patekti į pieną ir kelti pavojų kūdikio sveikatai. Įvairios radioaktyvios medžiagos organizme užsibūna nevienodą laiką, nuo 12 valandų iki savaitės. Todėl dar prieš paskiriant tokį tyrimą, perspėkite gydytoją, kad norėsite žindymą tęsti. Jis paaiškins, kada vėl galėsite žindyti. O iki tol Jums teks pieną iš krūtų ištraukinėti rankomis arba pientraukiu ir išpilti. Taip darykite, kad pieno gamyba krūtyse nesustotų. Jeigu motina radioaktyvios medžiagomis yra gydoma, kūdikio žindymo pertrauka gali užtrukti daug ilgiau, gal būt net kelis mėnesius.
Žindymo specialistė Natalija Bartkevičienė - kaip išvengti skausmo žindant
Lėtinės ligos ir žindymas
Dauguma vaistų, kuriais gydoma nuo reumatoidinio artrito ir kitų sąnarių ligų, išsėtinės sklerozės, vilkligės, žindomiems kūdikiams nepakenkė. Be to, jų gali ir nereikėti arba užtenka mažesnių dozių, nes daugeliui lėtinėmis ligomis sergančių moterų, dėl normalių hormoninių pokyčių, nėštumo metu būna laikina remisija (pagerėjimas). Daugeliui motinų diabetikių žindymo laikotarpiu taip pat pakanka trečdaliu mažesnės ar net tik pusės iki nėštumo naudotos insulino dozės. Taip būna todėl, jog dėl pieno gamybos gerokai padidėja organizmo energijos sąnaudos. Atitinkamai sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje ir insulino poreikis.
Kontraceptikai ir žindymas
Esama vaistų, kurie žindymo laikotarpiu nepageidautini, nes gali trikdyti pačią laktaciją, t.y., pieno gamybą motinos krūtyse. Tarp jų ir geriamieji kontraceptikai - nuo pastojimo saugantys preparatai, kurių sudėtyje yra hormonų estrogenų. Jeigu tokios tabletės vartojamos laktacijos pradžioje, po gimdymo nepraėjus nei 6 savaitėms, pieno gamyba gali būti stabdoma. Tuomet labiau tiktų vien tik progesterono turinčios piliulės, kurios įtakos pieno gamybai beveik nedaro. Bet dar geriau - apsieti be jokių kontraceptikų. O nereikia jų, nes motiną nuo naujo nėštumo saugo pats kūdikis. Jeigu motina kūdikį pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo tik žindo ir taip dažnai, kaip jis nori, tuo laiku naujo nėštumo tikimybė artima nuliui.
Alergijos kūdikiams ir žindymas
Alerginės reakcijos iškyla, kai jūsų organizmas kontaktuoja su medžiaga, kurią laiko kenksminga. Reaguodama į kontaktą ir sąveiką, jūsų imuninė sistema imasi gaminti antikūnus, kurie kovoja su pavojingomis medžiagomis. Įprastai alergiją sukelia įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, dulkės, žiedadulkės ir naminių gyvūnėlių pleiskanos, patekusios į kvėpavimo takus. Kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, vaikams ir sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, alergija gali būti daugiau nei tik nemalonus reiškinys. Jos gali sukelti rimtų, net gyvybei pavojingų reakcijų.
Jeigu bėrimą niežti, didelė tikimybė, kad tai atopinis dermatitas - lėtinė uždegiminė odos liga. Tačiau nėra vienos priežasties, kodėl liga išsivysto. Vienas didelis japonų tyrimas patikimai įrodė, kad motinoms, kurios nėštumo metu patyrė žymią emocinę įtampą, gerokai dažniau gimsta kūdikiai, sergantys šia liga. Kitaip tariant, atopinis dermatitas apskritai gali būti nealerginės kilmės. Todėl tirti dėl alergijos (pradedant odos testais ir baigiant eliminacine dieta) tokius vaikus reikia, tačiau nebūtinai rezultatai bus teigiami. Čia svarbu pabrėžti, kad „netoleravimas“ ir „alergija“ yra dvi skirtingos sąvokos. Alergija yra labai specifinis imuninės sistemos atsakas į tam tikros struktūros baltymą. Toks atsakas būna ilgalaikis ir kartojasi kiekvieną kartą susidūrus su tuo baltymu, todėl galima nustatyti specifinius antikūnus ar ląsteles, kurios reaguoja į alergeną. „Netoleravimas“ - platesnė sąvoka. Pavyzdžiui, netoleruoti galima pieno fermento laktazės - tuomet viduriuojama, pučia pilvą ir pan. Neretai tai priklauso nuo suvartojamo kiekio.
Tyrimai rodo, kad į motinos pieną patenka labai nežymus kiekis alergenų. Be to, neaišku, ar tai daro neigiamą įtaką kūdikiui. Priešingai, dabar kaip tik manoma, kad ankstyvas kontaktas su alergenais (esant 4-6 mėnesių amžiaus) sumažina alergijos vyresniame amžiuje tikimybę. Taigi hipoalerginė dieta toli gražu nėra panacėja. Dietos žindančioms mamoms buvo plačiai skiriamos ankstesniais laikais, dabar po truputį to atsisakoma, ypač bendrų hipoalerginių dietų, kurios nualina organizmą. Galbūt geriau yra kuriam laikui eliminuoti tik vieną produktų grupę, pavyzdžiui, pieno produktus, paskui kviečius (mažiausiai dviem savaitėms), stebint, kokia odos reakcija.
Vaistų firmų pozicija ir jos kritika
Nors išties kenksmingų žindomam kūdikiui vaistų yra labai nedaug, tačiau vartojimo instrukcijose daug dažniau rasime parašyta, jog žindančioms motinoms patariama vaisto nevartoti arba vartojant tą vaistą geriau nežindyti. Neretai taip daroma todėl, kad, siekiant didesnio pelno, pagailima skirti lėšų detaliems klinikiniams tyrimams, ypač jeigu jie brangūs ir ilgai užtrunka. Vaistų firmos nori teisiškai apsidrausti nuo atsakomybės, jeigu lieka bent mažiausia abejonė. Bet ar teisinga būtų dėl abejotinos abejonės aukoti garantuotai naudingą ir nuostabų dalyką - kūdikio žindymą?
Svarbiausia taisyklė: konsultacija su gydytoju
Bet jeigu karščiuojate ar kenčiate skausmą, jau laukdama pagalbos galite išgerti vaistų nuo temperatūros ar skausmo. Acetaminofenas (paracetamolis) ir ibuprofenas žindomam kūdikiui nepakenks, nes į motinos pieną patenka tik labai maža motinos išgertų šių vaistų dalis. Be to, jie nėra toksiški ir tinka net naujagimių gydymui.
Svarbiausia taisyklė, kurios turėtų laikytis kiekviena žindanti motina, susidūrusi su sveikatos problemomis ir poreikiu vartoti vaistus: visada pasitarkite su gydytoju. Nenustatinėkite diagnozės ir neskirkite gydymo sau pati. Gydytojas, žinodamas jūsų sveikatos būklę, kūdikio amžių ir svorį, bei turėdamas prieigą prie naujausios informacijos apie vaistų poveikį žindymui, galės parinkti tinkamiausią ir saugiausią gydymą. Žindymas neturi alinti. Tai procesas, kuris yra nepaprastai naudingas abiem pusėms - ir mažyliui, ir mamai.
tags: #antistaminico #pofilum #in #allattamento