Nuo 1960-ųjų sveikatos teisės ir etikos evoliucijos, kilus pasipiktinimui dėl nepakenčiamų medicinos profesijos nežmoniškų praktikų, medicininė teisė ir etika daugelyje išsivysčiusių šalių tapo strategiškai svarbia medicininio mokymo dalimi. Didžiąja dalimi tai lėmė pacientų autonomijos viršenybę prieš medicininį paternalizmą daugumoje išsivysčiusių šalių. Tačiau šiose šalyse nebuvo imtasi sąmoningų bandymų strategiškai įvertinti gydytojų, apmokytų pagal ikimedicininės teisės programas, mediko-teisinių ir etinių atsakomybių. Šiuo metu medicininė teisė ir etika kaip neatskiriama medicininio mokymo dalis daugelyje besivystančių šalių, įskaitant Nigeriją, yra tik pradiniame etape. Nors medicinos mokyklų stojantieji yra taikinys, itin svarbu spręsti šį trūkumą tarp senąja programa apmokytų gydytojų, nes šie gydytojai šiuo metu yra sveikatos paslaugų pagrindas šiose šalyse.
Amniocentezė: Procedūra ir jos Indikacijos
Amniocentezė yra santykinai saugi ir patikima procedūra, kurios metu paimamas vaisiaus vandenų mėginys. Ši procedūra atliekama siekiant nustatyti vaisiaus chromosomų anomalijas, genetinius sutrikimus ir infekcijas. Nors ji laikoma saugia, yra šiek tiek padidėjusi vaisiaus netekties rizika po amniocentezės (maždaug 0,5%). Kitos rizikos yra minimalios. Amniocentezę turėtų atlikti akušeriai-ginekologai, gerai išmanantys tiek antrojo trimestro genetinės amniocentezės indikacijas, tiek pačią techniką.
Pastaraisiais metais pastebimi socialiniai pokyčiai, įskaitant didesnį medicininės informacijos prieinamumą plačiajai visuomenei ir daugelio moterų susidomėjimą atidėti vaikų gimdymą, didina visuomenės poreikį prenatalinei diagnostikai.
Prenatalinės Patikros Programos Įtaka Amniocentezės Indikacijoms
2008 m. Lenkijoje, Pomeranijos regione, Nacionalinė sveikatos draudimo tarnyba įvedė Prenatalinės Patikros Programą. Nuo tada moterims, kurioms buvo taikoma ankstesnė politika, buvo siūloma biocheminė ir ultragarsinė patikra, atitinkanti amniocentezės kriterijus. Iš viso tyrime dalyvavo 2579 moterys, nukreiptos amniocentezei į Gdanskos medicinos universiteto Akušerijos katedrą. Jos buvo suskirstytos į dvi grupes: 1705 moterys, nukreiptos tarp 1996 ir 2007 m. (A grupė), ir 874 moterys, nukreiptos tarp 2008 ir 2010 m. (B grupė). Nustotas reikšmingas skirtumas tarp grupių dėl amniocentezės indikacijų (Kruskal-Wallis testas; p < 0,001). Motinos amžius, vaisiaus apsigimimas ankstesniame nėštume ir nerimas buvo retesni B grupėje (atitinkamai p < 0,0001, p = 0,0008 ir p = 0,0156). Nacionalinės sveikatos draudimo tarnybos įvesta Prenatalinės Patikros Programa pakeitė amniocentezės indikacijų proporciją nuo motinos amžiaus prie teigiamų biocheminės ir ultragarsinės patikros rezultatų, ir padidino invazinių tyrimų skaičių.
Pilvo Sienelės Defektai: Omphalocele ir Gastroschisis
Pilvo sienelės defektas yra atvirumas pilve, per kurį gali išsikišti įvairūs pilvo organai. Šis atvirumas gali būti įvairaus dydžio ir paprastai diagnozuojamas anksti vaisiaus vystymosi metu, paprastai tarp dešimtos ir keturioliktos nėštumo savaitės. Yra du pagrindiniai pilvo sienelės defektų tipai: omphalocele ir gastroschisis.
Omphalocele yra atvirumas pilvo sienelės centre, kur bambagyslė jungiasi su pilvu. Organai (paprastai žarnos, skrandis ir kepenys) išsikiša per atvirumą į bambagyslę ir yra padengti ta pačia apsaugine membrana, kuri dengia bambagyslę.
Gastroschisis yra pilvo sienelės defektas, paprastai dešinėje nuo bambagyslės pusės, per kurį išsikiša didelės ir plonosios žarnos (nors kartais gali išsikišti ir kiti organai). Gastroschisis atveju nėra membranos, dengiančios atvirus organus.
Fetus su omphalocele gali lėtai augti prieš gimdymą (intrauterinė augimo sulėtėjimas) ir gali gimti neišnešioti. Asmenys, turintys omphalocele, dažnai turi kelis apsigimimus, tokius kaip įgimta širdies liga. Be to, plaučių nepakankamumas dažnai siejamas su omphalocele, nes pilvo organai paprastai suteikia pagrindą krūtinės ląstos augimui. Kai šie organai yra neteisingai išsidėstę, krūtinės ląsta nesiformuoja tinkamai, todėl plaučiams tenka mažesnė erdvė vystytis. Dėl to daugelis naujagimių, turinčių omphalocele, patiria kvėpavimo nepakankamumą ir gali prireikti palaikyti gyvybines funkcijas naudojant aparatą (dirbtinę plaučių ventiliaciją). Retais atvejais, asmenys, turintys kvėpavimo problemų kūdikystėje, vėliau gyvenime gali patirti pasikartojančias plaučių infekcijas ar astmą. Kūdikiai su omphalocele dažnai turi virškinimo trakto problemas, įskaitant skrandžio rūgšties atvirkštinį tekėjimą į stemplę (gastroezofaginis refliuksas) ir maitinimo sunkumus; šios problemos gali išlikti net ir po omphalocele gydymo. Dideli omphaloceles arba tie, kurie susiję su keliais papildomais sveikatos sutrikimais, dažniau siejami su vaisiaus mirtimi nei atvejai, kai omphalocele pasireiškia atskirai (izoliuota). Omphalocele yra daugelio genetinių sindromų požymis. Beveik pusė asmenų, turinčių omphalocele, turi būklę, kurią sukelia papildoma chromosomų kopija kiekvienoje jų ląstelėje (trisoimija). Iki trečdalio žmonių, gimusių su omphalocele, turi genetinę būklę, vadinamą Beckwith-Wiedemann sindromu. Asmenys su šiomis genetinėmis būklėmis gali turėti papildomų požymių ir simptomų.
Asmenys, turintys gastroschisis, retai turi kitų apsigimimų ir retai turi chromosomų anomalijų ar genetinių sutrikimų. Dauguma paveiktų asmenų patiria intrauterinę augimo sulėtėjimą ir yra maži gimdami; daugelis paveiktų kūdikių gimsta neišnešioti.
Gastroschisis atveju išsikišę organai nėra padengti apsaugine membrana ir yra jautrūs pažeidimams dėl tiesioginio sąlyčio su vaisiaus vandenimis gimdoje. Vaisiaus vandenų komponentai gali sukelti imunines reakcijas ir uždegimines reakcijas prieš žarnas, kurios gali pažeisti audinius. Susiaurėjimas aplink atvirus organus prie pilvo sienelės atvirumo vėlyvoje vaisiaus vystymosi stadijoje taip pat gali prisidėti prie organų pažeidimo. Žarnyno pažeidimas sukelia sutrikimą raumenų susitraukimuose, kurie perneša maistą per virškinimo traktą (peristaltiką) daugeliui vaikų, turinčių gastroschisis. Šiems asmenims peristaltika paprastai pagerėja per kelis mėnesius ir žarnyno raumenų susitraukimai normalizuojasi. Retais atvejais vaikai su gastroschisis turi žarnyno susiaurėjimą ar nebuvimą (žarnyno atrezija) arba žarnyno susukimą. Po gimimo šie žarnyno anomalijos gali sukelti virškinimo funkcijos problemas, papildomą žarnyno audinio praradimą ir būklę, vadinamą trumpojo žarnyno sindromu, kuris atsiranda, kai trūksta plonosios žarnos dalių, sukeliant dehidrataciją ir prastą maistinių medžiagų absorbciją. Priklausomai nuo būklės sunkumo, gali prireikti intraveninio maitinimo (parenterinės mitybos).
Asmens, turinčio gastroschisis, sveikata daugiausia priklauso nuo to, kiek jo ar jos žarnynas buvo pažeistas prieš gimimą. Gastroschisis yra gimdos anomalija, kai yra skylė pilvo sienelėje šalia bambos. Dėl to kūdikio žarnos išeina iš kūno. Kartais gali būti ir kitų organų, tokių kaip skrandis ir kepenys, esančių už kūdikio kūno. Gastroschisis atsiranda anksti nėštumo metu, o skylė paprastai yra dešinėje bambos pusėje. Kadangi žarnos nėra padengtos apsauginiu maišeliu ir yra veikiami vaisiaus vandenų, jos gali sudirgti. Tai gali sukelti jų trumpėjimą, susukimą ar patinimą. Daugumos gastroschisis atvejų priežastys nežinomos. Tikėtina, kad ją sukelia genų ir kitų veiksnių derinys. Gastroschisis yra gimdos anomalija, atsirandanti, kai kūdikio žarnos išeina iš kūno per skylę šalia bambos. Šis defektas žinomas kaip pilvo sienelės defektas. Kartais dalyvauja ir kiti organai. Tiksli gastroschisis priežastis paprastai nežinoma, tačiau ji dažnesnė tarp kūdikių, gimusių jaunoms motinoms arba motinoms, kurios nėštumo metu galėjo vartoti alkoholį ar tabaką. Gastroschisis paprastai diagnozuojama atliekant įprastus ultragarsinius tyrimus prieš gimstant kūdikiui. Šie kūdikiai gali gimti ligoninėse, turinčiose specialistų, turinčių patirties gydant gastroschisis. Gastroschisis komplikacijos gali apimti žarnyno problemas, kvėpavimo sutrikimus ir infekcijas.
Medicininės Teisės ir Etikos Vystymasis Lietuvoje ir Pasaulyje
Nuo 1960-ųjų sveikatos teisės ir etikos evoliucijos, kilus pasipiktinimui dėl nepakenčiamų medicinos profesijos nežmoniškų praktikų, medicininė teisė ir etika daugelyje išsivysčiusių šalių tapo strategiškai svarbia medicininio mokymo dalimi. Didžiąja dalimi tai lėmė pacientų autonomijos viršenybę prieš medicininį paternalizmą daugumoje išsivysčiusių šalių. Tačiau šiose šalyse nebuvo imtasi sąmoningų bandymų strategiškai įvertinti gydytojų, apmokytų pagal ikimedicininės teisės programas, mediko-teisinių ir etinių atsakomybių. Šiuo metu medicininė teisė ir etika kaip neatskiriama medicininio mokymo dalis daugelyje besivystančių šalių, įskaitant Nigeriją, yra tik pradiniame etape. Nors medicinos mokyklų stojantieji yra taikinys, itin svarbu spręsti šį trūkumą tarp senąja programa apmokytų gydytojų, nes šie gydytojai šiuo metu yra sveikatos paslaugų pagrindas šiose šalyse.
Medicininės Paslaugos Lietuvoje: Amniocentezė ir Kitos Procedūros
Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, medicininės paslaugos nuolat tobulėja. Amniocentezė yra viena iš procedūrų, kurios gali būti atliekamos siekiant užtikrinti vaisiaus sveikatą.
Vilniuje veikianti "Meliva" ligoninė, 2013 m. pirmoji Baltijos ir Rytų Europos regione buvo apdovanota aukščiausios kokybės medicinos ženklu - Jungtinės komisijos sertifikatu. Šioje klinikoje dirba įvairių sričių specialistai, tarp jų ir akušerijos-ginekologijos srities gydytojai, galintys atlikti amniocentezę.
Kitas svarbus medicinos centras Lietuvoje yra Vilniuje esantis Medicinos diagnostikos ir gydymo centras. Jame teikiamos paslaugos 50-yje medicinos sričių, o jame dirba daugiau nei 170 gydytojų, dauguma jų turi daktaro ir MD laipsnius. 2018 m. centras buvo įvertintas tarp 100 geriausių pasaulio klinikų.
Amniocentezė
Šios klinikos ir jų specialistai prisideda prie aukštos kokybės medicininių paslaugų teikimo Lietuvoje, įskaitant ir sudėtingesnes procedūras, tokias kaip amniocentezė. Pacientų atsiliepimai apie šias klinikas dažnai pabrėžia personalo profesionalumą, mandagumą ir gerą kainos bei kokybės santykį, lyginant su kitomis Europos šalimis.
tags: #aniello #di #meglio #amniocentesi