Kokliušas, dar vadinamas „šimtadienio kosuliu“, yra ūminė bakterinė kvėpavimo takų infekcinė liga, kuriai būdingi sunkūs, spazminio kosulio priepuoliai. Šią ligą sukelia nejudrios, lazdelės formos bakterijos Bordetella pertussis, kurios dauginasi viršutinių kvėpavimo takų gleivinės paviršiuje. Nors anksčiau buvo manoma, kad kokliušas yra išimtinai vaikų liga, pastaruoju metu vis dažniau diagnozuojamas įvairaus amžiaus žmonėms, įskaitant paauglius ir suaugusiuosius. Pastaruoju metu kokliušas Lietuvoje vis dažniau diagnozuojamas įvairaus amžiaus žmonėms, todėl žinoti, kas yra kokliušas, kaip jį atpažinti, kokios yra efektyviausios gydymo ir apsaugos priemonės, tampa svarbu kiekvienam. Ši liga pavojinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, o jos sukelti simptomai gali būti išties rimti.
Kokliušo Patogenai ir Užkrečiamumo Mechanizmai
Kokliušą sukelia Bordetella pertussis bakterija, kuri, apsigyvenusi viršutiniuose kvėpavimo takuose, išskiria toksinus, lemiančius kokliušui būdingus simptomus. Šios bakterijos dauginasi kvėpavimo takų gleivinės paviršiuje, sukelia uždegimą, o jų išskirtos nuodingos medžiagos su krauju ir audinių skysčiais plinta po visą organizmą, pažeidžia kvėpavimo, nervų sistemas, sukelia smulkiųjų bronchų ir kvėpavimo raumenų mėšlungiškus susitraukimus.
Užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo sergančiojo kokliušu arba ligos sukėlėjų nešiotojo. Sveikas žmogus užsikrečia įkvėpdamas greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių, kurios perduodamos per seilių lašelius ligoniui kalbant, čiaudint arba kosint. Ligonis užkrečia aplinkinius net 6 savaites nuo ligos pradžios, ypač pavojingas pirmąją ligos savaitę. Didžiausias užkrečiamumas būna pirmosiomis ligos savaitėmis, kai simptomai dar primena peršalimą. Dėl to kokliušo požymiai gali būti klaidingai interpretuojami, o liga toliau plisti tarp šeimos narių ar bendruomenėje. Pavojingiausia, kad žmogus gali neįtarti esąs šios infekcijos nešiotojas. Mat diagnozuoti kokliušą galima tik atlikus specialius laboratorinius tyrimus, o pirmieji ligos simptomai tokie pat, kaip paprasčiausio peršalimo. Taigi, suaugusieji dažniausiai nesikreipia į gydytojus dėl kokliušo, nes minėti simptomai priskiriami kitoms kvėpavimo takų ligoms.
Ligos Eiga ir Simptomai: Nuo Peršalimo iki Spazminio Kosulio
Kokliušo ligos eiga skirstoma į tris stadijas: katarinę, paroksizminę ir sveikimo. Inkubacinis laikotarpis - nuo 2 iki 14 arba 15 dienų.
1. Katarinė stadija (1-2 savaitės): Ši stadija dažnai primena įprastą viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Pirmieji ligos požymiai - kosulys, sloga, kartais kiek pakilusi kūno temperatūra. Ligonis šiuo metu jau yra užkrečiamas, nors simptomai gali būti neryškūs.
2. Paroksizminė stadija (2-6 savaitės ar ilgiau): Šioje stadijoje prasideda būdingi kokliušui kosulio priepuoliai. Kosulys ilgainiui stiprėja, ima ypač varginti naktį. Praėjus 1-2 savaitėms nuo ligos pradžios prasideda spazminio kosulio priepuoliai: pradėjęs kosėti ligonis negali atsikosti, gaudo orą, jo veidas parausta, pamėlsta. Pavykus įkvėpti įkvepiama giliai, netrukus vėl prasideda kitas kosulio priepuolis. Jam baigiantis ligonis atkosti skaidrių, tąsių gleivių, ašaroja, seilėjasi, neretai žiaukčioja, vemia, kartais skystai pasituština. Kosint iškišto liežuvio pasaitėlis trinasi į apatinius dantis, todėl gali išopėti. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net keliasdešimt priepuolių, kurie padažnėja ir tampa stipresni naktį. Sunkiais atvejais, ypač kūdikiams, priepuolius gali lydėti dusimas, smegenims ima trūkti deguonies, o kvėpavimo centrai yra labai sudirginami, išvarginami, todėl daugiau nei pusei ligoninėje gydomų kūdikių pasireiškia apnėja (trumpalaikis kvėpavimo sustojimas).
3. Sveikimo stadija (2-6 savaitės ar ilgiau): Sveikstant kosulio priepuoliai retėja, kosulys pamažu atslūgsta. Tačiau net ir pasveikus, kosulio simptomai gali išlikti dar kelias savaites ar net kelis mėnesius, ypač vaikams. Liga paprastai trunka 6-12 savaičių, todėl ir vadinama „šimtadieniu kosuliu”.
Kokliušo Pavojus Įvairioms Amžiaus Grupėms
Kokliušu gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau jo sunkumas ir komplikacijų rizika skiriasi.
- Naujagimiai ir kūdikiai: Ypač sunkiai kokliušu serga naujagimiai ir kūdikiai, nes jų imunitetas dar nėra susiformavęs, todėl įgimto imuniteto nėra. Jiems kokliušas gali sukelti pavojingus gyvybei būklės, tokias kaip kvėpavimo sustojimai, smegenų pažeidimai, kraujo išsiliejimas į smegenis, sunkios komplikacijos ar net mirtis. Kūdikiams liga kelia pavojų gyvybei, todėl dažnai reikalinga hospitalizacija.
- Vaikai ir paaugliai: Dažniau serga neskiepyti maži vaikai ir paaugliai. Nors jiems liga dažnai baigiasi be rimtų komplikacijų, jiems būdingų kosulio priepuolių būna rečiau ar visiškai nebūna. Tačiau ilgalaikis kosulys gali sukelti fizinį ir emocinį išsekimą, trukdyti miegui, mokymuisi.
- Suaugusieji: Suaugusieji kokliušu perserga lengviau ir dažniausiai pasveiksta be jokių sunkių komplikacijų. Jiems simptomai gali būti neryškūs ar priminti kitų kvėpavimo takų ligas, todėl liga dažnai lieka nediagnozuota. Tačiau suaugusieji yra svarbus infekcijos šaltinis, platindami ją tarp šeimos narių, ypač tarp kūdikių ir mažų vaikų. Ilgalaikis kosulys riboja darbingumą, socialinius kontaktus ir fizinį aktyvumą.
Kokliušas ir tymai: senos infekcijos kelia galvas
Diagnozavimas ir Gydymas
Ankstyva kokliušo diagnostika yra sudėtinga dėl nespecifinių pradinių simptomų. Diagnozei patvirtinti atliekami specialūs laboratoriniai tyrimai:
- Bakteriologinis pasėlio tyrimas: Iš nosiaryklės arba gerklės imamas tepinėlis, kuriame ieškoma Bordetella pertussis bakterijos.
- PGR testas (polimerazės grandininė reakcija): Taip pat atliekamas iš nosiaryklės arba gerklės imamas tepinėlis, nustatantis, ar yra Bordetella pertussis bakterijos DNR.
- Bordetella pertussis antikūnai IgG: Šie antikūnai atsiranda po 4 savaičių nuo simptomų pradžios ir gali rodyti esamą kokliušo infekciją ar buvusią vakcinaciją.
- Bendras kraujo tyrimas: Gali parodyti limfocitų kiekio padidėjimą ir normalų eritrocitų nusėdimo greitį, tačiau tai nėra specifinis kokliušo rodiklis.
Kokliušas yra bakterinė infekcija, todėl gydomas antibiotikais. Antibiotikai veiksmingiausi, jei skiriami ligos pradžioje (per pirmąsias dvi savaites), nes vėliau jie mažiau veikia ligos eigą, tačiau sumažina infekcijos plitimą. Paprastai skiriamas dviejų savaičių antibiotikų kursas. Taip pat skiriama gleives skystinančių vaistų, jeigu pacientas dūsta - bronchus plečiančių. Sunkiais atvejais, ypač kūdikiams, reikalinga hospitalizacija, deguonies terapija, lašininės skysčių infuzijos, raminamieji vaistai. Ligonis izoliuojamas.
Priepuolio metu svarbu padėti ligoniui atsisėsti, truputį pasilenkti į priekį, žemyn palenkti galvą, kad jis neužspringtų, pasišalinant skrepliams ar pradėjus vemti. Sergantysis turi daug ilsėtis, stengtis daugiau pamiegoti. Sunkūs priepuoliai dažnai pasibaigia vėmimu, dar labiau silpninančiu ligonį. Jam reikėtų valgyti dažniau ir po nedaug, rinktis šiltą, skystesnį, greitai virškinamą maistą.
Profilaktika: Vakcinacija - Svarbiausia Apsauga
Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti kokliušo infekcijos, - kokliušo vakcina. Nuo kokliušo skiepijami ne tik vaikai, bet ir paaugliai, suaugusieji, nėščiosios (kokliušo skiepas nėštumo metu padeda apsaugoti dar negimusį kūdikį).
Lietuvoje pagal profilaktinį vaikų skiepijimo kalendorių nuo kokliušo vaikai skiepijami kombinuota DTaP vakcina (skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės) 2; 4; 6; 18 mėnesių amžiaus. Vėliau, 6-7 metų amžiaus, vaikai skiepijami imunitetą sustiprinančia vakcinos doze su kokliušo komponentu.
Po trijų vakcinos dozių 80 proc. paskiepytųjų susidaro pakankamas imunitetas, tačiau po 3-4 metų jis ima silpnėti. Tai trunka 4-12 metų, taigi paauglių ir suaugusiųjų apsauga nuo kokliušo jau minimali ir jie gali susirgti. Dėl sąlyginai neilgai trunkančio imuniteto ir dėl to, kad manoma kokliušą dažniausiai platina suaugusieji, daugelyje šalių siūloma revakcinuoti paauglius ir suaugusius žmones, taip pat nėščiąsias bei jų šeimos narius. Revakcinacija ypač rekomenduojama mažų vaikų turintiems ar ketinantiems jų susilaukti tėvams, taip pat kitiems šeimos nariams - paaugliams bei seneliams.
Sveikstant po persirgimo, imunitetas kokliušui išlieka apie 7 metus, tačiau jis taip pat po truputį silpnėja praėjus porai metų nuo persirgimo. Nors anksčiau buvo manoma, kad persirgus įgyjamas imunitetas visam gyvenimui, naujausi duomenys rodo, kad imunitetas po persirgimo ir po skiepijimo laikui bėgant silpsta.
Komplikacijos ir Ilgalaikės Pasekmės
Dažniausia kokliušo komplikacija - plaučių uždegimas. Taip pat gali pasireikšti traukuliai, smegenų kraujotakos sutrikimas, kraujavimas iš nosies, vidurinės ausies uždegimas, kvėpavimo sustojimas. Kūdikiams galimi smegenų pažeidimai.
Nors persirgus kokliušu imunitetas išlieka, jis nėra ilgalaikis. Simptomai dažnai lieka ir po pasveikimo, ypač vaikams. Vaikas į ugdymo įstaigą gali grįžti tik tuomet, kai praeina aktyvus ligos laikotarpis, sumažėja kosulys ir išnyksta užkrečiamumas - paprastai praėjus bent 5 dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Jei pastebite kokliušo požymius, tokius kaip stiprūs kosulio priepuoliai, švokštimas įkvepiant, vėmimas po kosulio ar kvėpavimo sutrikimai, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją, kad būtų laiku atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei simptomai pasireiškia kūdikiui ar neskiepytam asmeniui. Venkite savarankiško gydymo ar kosulį slopinančių vaistų vartojimo be gydytojo rekomendacijos, nes tai gali būti neefektyvu ar net pavojinga.
Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip vakcinacija, aptarkite su gydytoju, kad būtų užtikrinta visa skiepų schema, ypač kūdikiams, nėščiosioms ar rizikos grupėms. Reguliariai tikrinkite skiepijimo statusą ir laikykitės rekomendacijų, visus sprendimus derinkite su savo šeimos gydytoju.