Nėštumo nutraukimas, mediciniškai žinomas kaip abortas, yra sudėtingas ir daugialypis pasirinkimas, galintis turėti gilių ir ilgalaikių psichologinių pasekmių moters gyvenimui. Nors kartais abortas laikomas sprendimu, gelbėjančiu nuo būsimų sunkumų, vis daugiau tyrimų atskleidžia jo potencialią žalą psichinei sveikatai, ypač kai jis susijęs su ankstesne ar esama patirtimi, tokia kaip smurtas. Šis straipsnis nagrinėja aborto, ypač pasikartojančio, psichologinius aspektus, siejant jį su smurto prieš moteris patirtimi ir nagrinėjant galimas pasekmes, taip pat psichologinės pagalbos vaidmenį.
Aborto samprata ir psichologinės reakcijos
Abortas, arba nėštumo nutraukimas, gali būti dviejų tipų: savaiminis (persileidimas) ir dirbtinis (sąmoningai sukeltas nėštumo nutraukimas, IVG). Nors savaiminis persileidimas yra nevaldomas ir netikėtas įvykis, sukeliantis natūralų sielvarto ir netekties jausmą, dirbtinis abortas apima sąmoningą sprendimą ir atsakomybę. Dažnai manoma, kad sąmoningas sprendimas nesukelia sielvar-to, tačiau tai neapsaugo nuo gilios vidinės žaizdos ir skausmo, kuris gali atgimti net po daugelio metų. Kaip pastebi Galimberti (1994), „dažnai nutinka, kad prisiminimai apie seniai atliktus ir, atrodo, be sunkumų įveiktus abortus, depresijos epizodų metu grįžta su didele kalte.“
Post-abortinė sindromas (SPA): simptomai ir priežastys
Nėštumo nutraukimas yra trauminis įvykis, kuris kai kuriais atvejais gali turėti rimtų pasekmių moters psichinei sveikatai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Viena iš dažniausiai aptariamų būklių yra vadinamasis post-abortinis sindromas (SPA). Šis sindromas apima įvairius sutrikimus, kurie gali pasireikšti iškart po nutraukimo arba po daugelio metų, ilgai išlikdami latentiniai. Teoriškai SPA priskiriamas prie potrauminio streso sutrikimų (PTSS), nes IVG yra trauminis įvykis, galintis sukelti didelį stresą ir diskomfortą.
SPA simptomai gali apimti įvairias funkcionavimo sritis:
- Emociniai sutrikimai: nerimas, depresija ir kt.
- Bendravimo ir mąstymo sutrikimai.
- Mitybos sutrikimai.
- Sutrikimai afektinėje ir seksualinėje srityse.
- Neurovegetatyviniai sutrikimai.
- Miego sutrikimai.
- Fobijos ir nerimo sutrikimai.
- Aborto prisiminimų atgijimas (flashback).
Pagrindiniai SPA simptomai, leidžiantys jį priskirti prie potrauminio streso sutrikimų, yra:
- Pats abortas, suvokiamas kaip sąmoningas negimusio vaiko nužudymas.
- Intruzyvus įvykio (aborto) išgyvenimas iš naujo.
- Pastangos vengti prisiminti su nėštumo nutraukimu susijusius prisiminimus.
- Kiti su įvykiu susiję simptomai, tokie kaip kaltės jausmas ir išgyvenusiojo jausmas, kurie nebuvo būdingi prieš traumą.
Faktoriai, galintys sukelti SPA net po daugelio metų, yra aborto metinės, numatoma gimdymo data ir įvairios kitos su jubiliejais ir sukaktimis susijusios datos. Net jei vaiko egzistavimas ir mirtis nėra pripažįstami aplinkinių, motinos ir nebepalikto vaiko ryšys dažnai būna visapusiškas, net jei ir nesąmoningas.
Faktoriai, didinantys riziką susirgti su abortu susijusiu potrauminio streso sutrikimu, yra menkas socialinis palaikymas, draugų, partnerio, sutuoktinio ar giminių spaudimas atlikti abortą, taip pat tokie jausmai kaip gėda ir kaltė. Ilguoju laikotarpiu simptomai gali pasireikšti net 15 metų po įvykio, pasireiškiant trikdančiomis emocijomis ir pasikartojančiomis, intruzyviomis mintimis.
Smurto vaidmuo ir jo ryšys su abortu bei psichikos sveikata
Viena iš svarbiausių aplinkybių, galinčių komplikuoti aborto pasekmes, yra smurto patirtis. Tyrimai rodo, kad moterys, patyrusios artimo partnerio smurtą (IPV - intimate partner violence), dažniau susiduria su psichikos sveikatos problemomis, įskaitant depresiją ir potrauminio streso sutrikimą. 2021 m. atliktas tyrimas, publikuotas „Riv Psichiatr“, analizavo 150 moterų, besikreipiančių į nerimo ir depresijos ambulatoriją, patirtį. Paaiškėjo, kad 24% moterų (36 iš 150) buvo patyrusios IPV, įskaitant emocinį, fizinį ir seksualinį smurtą. Ši grupė moterų turėjo didesnę tikimybę turėti psichiatrinę anamnezę, patirti nerimo epizodus, anksčiau ar dabar kreiptis psichologinės pagalbos, taip pat aukštesnį psichologinio streso lygį.
Įdomu tai, kad šiame tyrime buvo nustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp IPV ir savanoriškų nėštumo nutraukimų (p=0,015). Tai rodo, kad moterys, patyrusios smurtą, gali dažniau rinktis abortą, o tai savo ruožtu gali komplikuoti jų psichologinę būklę. Tokia sąveika sukuria sudėtingą situaciją, kurioje traumos ir sprendimai gali sustiprinti neigiamas pasekmes.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys patvirtina smurto mastą: 35% moterų visame pasaulyje yra patyrusios seksualinę ar namų smurtą. Smurtas yra viena pagrindinių moterų mirčių ar nuolatinės negalios priežasčių. Moterys, patyrusios smurtą, rizikuoja turėti ginekologinių problemų, lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant ŽIV, ir net dvigubai didesnę tikimybę patirti persileidimą. Nėštumo metu patirtas smurtas padidina ir mirusių vaikų gimimo ar savaiminio persileidimo tikimybę.
Smurto prieš vyrus rūšys ir pasekmės
Psichologo vaidmuo nėštumo nutraukimo procese
Psichologinė konsultacija yra svarbus įrankis tiek prieš, tiek po nėštumo nutraukimo. Ji padeda moteriai suprasti galimas pasekmes ir siekti geresnio psichologinio rezultato. Kai moteris kreipiasi į psichologą prieš apsispręsdama dėl aborto, ji turi jaustis palaikoma nepriklausomai nuo jos pasirinkimo. Svarbu lydėti moterį sielvarto apdorojimo procese ir tyrinėti disfunkcines mintis, susijusias su šiuo įvykiu. Norint apdoroti netektį, svarbu priimti patirtį ir sutikti su kylančiu skausmu.
Dėl šių priežasčių pageidautina, kad kiekviena moteris, patyrusi nėštumo nutraukimą, turėtų tinkamą psichologinę pagalbą, kuri padėtų priimti skausmą ir užpildyti tą didžiulę tuštumą, kurią sukėlė įvykis. Dažnai paramos grupių dalyvavimas suteikia palaikymą ir pagalbą apdorojant netektį. Grupė perduoda svarbius prasmes ir emocijas, reikalingas šiam tikslui pasiekti.
Tyrimai, pavyzdžiui, Broen et al. (2005), rodo, kad moterys, patyrusios dirbtinį abortą, gali turėti didesnę riziką patirti psichikos sutrikimų ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į ilgalaikes pasekmes, kurios gali pasireikšti net po daugelio metų.
Nuomonių ir tyrimų įvairovė
Nors kai kurie tyrimai ir publikacijos, pavyzdžiui, pateiktos „IL TIMONE“ leidinyje, akcentuoja neigiamas aborto pasekmes psichikos sveikatai, kiti mokslininkai ir organizacijos, tokios kaip American Psychological Association, siūlo kitokią perspektyvą. Pastarosios analizės teigia, kad metodologiškai griežčiausi tyrimai neparodo jokio didesnio rizikos moterų sveikatai, kurios atliko abortą, padidėjimo. Jų teigimu, psichikos sveikatos komplikacijos gali būti susijusios su moters psichikos būkle iki aborto, o ne su pačiu abortu.
Tačiau net ir pripažįstant šią perspektyvą, negalima ignoruoti to, kad abortas yra sudėtingas įvykis, galintis sukelti emocinį diskomfortą. 2008 m. Royal College of Psychiatrists, pakeisdama savo ankstesnę poziciją, pripažino galimus neigiamus aborto poveikius moters psichikai ir paragino gydytojus informuoti moteris apie tai.
Italijoje, lyginant su kitomis šalimis, nėra daug tyrimų šia tema. Tačiau remiantis pasauliniais duomenimis, galima daryti prielaidą, kad didelė dalis moterų, patiriančių nėštumo nutraukimą, gali susidurti su psichologiniais sunkumais. Duomenys iš Modenos policlinikos, surinkti daktaro Crotti, rodo, kad tik nedidelė dalis moterų (30,4% bendrijos šalių ir 16,7% ne bendrijos šalių) sulaukė psichologinės paramos. Dauguma moterų jautėsi vienišos priimdamos sprendimą, o beveik pusė jų negavo jokio palaikymo.
Šie faktai kelia abejonių dėl medicininės aborto vizijos, kuri, siekdama apsaugoti moters psichinę sveikatą, gali sukelti priešingą efektą. Siūloma alternatyva - suteikti moterims, susidūrusioms su sunkia nėštumo situacija, tiesos ir solidarumo pagalbą, leidžiančią joms kartu įveikti dramatiškus momentus.
Ilgalaikės pasekmės ir pasikartojantis abortas
Daugelis moterų, patyrusių abortą, gali susidurti su ilgalaikėmis pasekmėmis, tokiomis kaip sunkumai prižiūrint vaikus, nerimas, potrauminio streso sutrikimas, priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, intruzyvios mintys, depresija ir net mintys apie savižudybę. Kai kurių moterų gyvenimai gali būti sugriauti aborto traumos, kurią jos suvokia kaip žiaurią ir niekingą patirtį. Vėliau gali atsirasti skausmas, liūdesys, nerimas, kaltė, gėda ir pyktis. Kai kurios moterys bando nuslopinti šiuos jausmus vartodamos alkoholį ar narkotikus, kitos bando įveikti traumą kartodamos patirtį, t. y., atlikdamos pakartotinius abortus. Tai gali įtraukti jas į trauminį apleistumo ir atmetimo ciklą. Kitos moterys, siekdamos užgniaužti jausmus, suserga mitybos sutrikimais, patiria panikos atakas, depresiją, nerimą ir savižudybės mintis. Kai kurios patiria nuolatinius fizinius ir reprodukcinius pažeidimus, dėl kurių negali susilaukti vaikų.
Pasikartojantis abortas, ypač kai jis susijęs su ankstesne smurto patirtimi, gali sukelti dar didesnę psichologinę žalą. Moterys, kurios kelis kartus atlieka abortą, gali patekti į užburtą ratą, kuriame neįveiktos traumos ir sunkumai veda prie naujų, skausmingų sprendimų. Tokiais atvejais būtina profesionali psichologinė pagalba, kuri padėtų suprasti traumos šaknis ir rasti sveikesnius įveikos mechanizmus.
Išvados
Abortas, ypač kai jis pasikartoja ar susijęs su smurto patirtimi, gali turėti gilių ir ilgalaikių psichologinių pasekmių moters gyvenimui. Nors psichologinės reakcijos gali skirtis, svarbu pripažinti SPA ir su juo susijusių sutrikimų galimybę. Psichologinė pagalba, paramos grupės ir tinkamas informavimas apie galimas rizikas yra gyvybiškai svarbūs siekiant padėti moterims įveikti šiuos sunkumus ir siekti sveikesnio gyvenimo. Taip pat būtina spręsti smurto prieš moteris problemą, kuri gali būti svarbus veiksnys, lemiantis sudėtingus sprendimus ir jų pasekmes.